Erkės yra vieni pavojingiausių išorinių parazitų, su kuriais gali susidurti tiek naminiai, tiek laukiniai gyvūnai. Šie nedideli voragyviai minta krauju ir gali įsisiurbti šunims, katėms, arkliams, triušiams, graužikams bei daugeliui kitų gyvūnų. Nors pati erkė dažnai atrodo nereikšminga, jos platinamos ligos gali sukelti rimtų sveikatos problemų, o kai kuriais atvejais net kelti pavojų gyvybei.
Daugelis augintinių šeimininkų klaidingai mano, kad erkės pavojingos tik pavasarį ar vasarą. Iš tiesų jų aktyvumas priklauso nuo oro temperatūros, todėl švelnesnėmis žiemomis jos gali būti aktyvios didžiąją metų dalį. Dėl šios priežasties apsauga nuo erkių turėtų būti nuolatinė gyvūno priežiūros dalis.
Didžiausia problema yra ne pats erkės įkandimas, o galimybė perduoti įvairius ligų sukėlėjus. Kai kurios erkių platinamos ligos ilgą laiką gali nesukelti ryškių simptomų, todėl šeimininkai ne visada iš karto pastebi, kad augintinis serga. Ankstyvas požymių atpažinimas ir tinkama profilaktika gali padėti išvengti sudėtingo gydymo bei ilgalaikių sveikatos pasekmių.
Kodėl erkės pavojingos gyvūnams?
Pagrindinė priežastis, kodėl erkės laikomos pavojingais parazitais, yra jų gebėjimas platinti įvairius ligų sukėlėjus. Įsisiurbusi erkė gali perduoti bakterijas, pirmuonis ar kitus mikroorganizmus, kurie patenka į gyvūno kraują ir sukelia ligas. Kai kurios jų paveikia kraujotakos sistemą, kitos – nervų sistemą, sąnarius, inkstus ar kitus organus.
Ne kiekviena erkė yra užsikrėtusi ligų sukėlėjais, tačiau rizikos iš anksto nustatyti neįmanoma. Dėl to kiekvienas erkės įsisiurbimas turėtų būti vertinamas rimtai, ypač jei po jo pasikeičia gyvūno elgesys ar savijauta.
Šunys dažniausiai susiduria su erkių platinamomis ligomis, nes daugiau laiko praleidžia lauke ir dažnai vaikšto aukštoje žolėje, miškuose ar krūmynuose. Katės taip pat gali tapti erkių aukomis, ypač jei turi galimybę laisvai vaikščioti lauke. Nuo erkių nėra apsaugoti ir arkliai, triušiai, šeškai ar kiti gyvūnai.
Kokias ligas erkės gali perduoti?
Ligos, kurias platina erkės, priklauso nuo regiono ir erkės rūšies. Kai kurios jų pasitaiko gana dažnai, o kitos registruojamos rečiau, tačiau visos gali turėti rimtų pasekmių gyvūno sveikatai.
| Liga | Dažniausiai paveikiami gyvūnai | Pagrindiniai simptomai | Pavojingumas |
|---|---|---|---|
| Babeziozė | Šunys | Karščiavimas, silpnumas, tamsus šlapimas | Labai didelis |
| Anaplazmozė | Šunys, katės | Karščiavimas, vangumas, apetito stoka | Vidutinis–didelis |
| Laimo liga | Šunys, arkliai, žmonės | Šlubavimas, sąnarių skausmas, vangumas | Vidutinis–didelis |
| Erlikiozė | Šunys | Karščiavimas, svorio kritimas, kraujavimo sutrikimai | Didelis |
| Erkinis encefalitas | Šunys, arkliai, kiti žinduoliai | Neurologiniai simptomai, koordinacijos sutrikimai | Didelis |
Svarbu suprasti, kad simptomai ne visada pasireiškia iš karto. Kai kurios ligos gali vystytis kelias dienas ar net savaites po erkės įsisiurbimo. Dėl šios priežasties rekomenduojama stebėti augintinį net ir tada, kai erkė buvo greitai pašalinta.
Kur dažniausiai gyvūnai pasigauna erkių?
Daugelis žmonių mano, kad erkės gyvena tik miškuose, tačiau iš tikrųjų jos dažnai aptinkamos ir miestų parkuose, soduose, pievose, pakelėse bei gyvenamųjų rajonų žaliosiose zonose. Erkėms svarbiausia drėgna aplinka ir augmenija, nuo kurios jos gali lengvai patekti ant praeinančio gyvūno.
Šunys dažniausiai užsikrečia pasivaikščiojimų metu. Rizika ypač padidėja vaikštant per aukštą žolę, tankesnius krūmus ar miško takus. Katės dažniausiai parsineša erkių iš kiemų, sodų ar net kaimyninių teritorijų, kuriose mėgsta medžioti ir tyrinėti aplinką.
Įsisiurbusi erkė dažniausiai ieško vietų, kur oda plonesnė ir mažiau apsaugota kailiu. Dažniausiai jos randamos:
- Aplink ausis.
- Ant kaklo.
- Pažastyse.
- Kirkšnių srityje.
- Tarp pirštų.
- Aplink akis.
- Po antkakliu.
Būtent todėl po kiekvieno pasivaikščiojimo gamtoje verta apžiūrėti augintinio kailį ir odą. Anksti pastebėta erkė dažniausiai gali būti pašalinta dar prieš perduodant ligų sukėlėjus.
Kokie požymiai gali rodyti erkių platinamą ligą?
Ne kiekvienas erkės įkandimas reiškia, kad gyvūnas susirgs, tačiau kai kurie simptomai turėtų nedelsiant atkreipti šeimininko dėmesį.
Dažniausi požymiai:
- Vangumas ir sumažėjęs aktyvumas.
- Apetito praradimas.
- Karščiavimas.
- Šlubavimas arba sąnarių skausmas.
- Padidėję limfmazgiai.
- Svorio kritimas.
- Vėmimas ar viduriavimas.
- Tamsesnis nei įprastai šlapimas.
- Neurologiniai simptomai, pavyzdžiui, koordinacijos sutrikimai.
Kai kurie simptomai gali būti labai bendri ir priminti daugelį kitų ligų. Todėl jei gyvūnas neseniai turėjo erkę arba dažnai lankosi vietose, kur jų gausu, apie tai svarbu informuoti veterinarijos gydytoją.
Kaip saugiai pašalinti erkę?
Pastebėjus įsisiurbusią erkę, svarbu ją pašalinti kuo greičiau ir kuo tiksliau. Kuo ilgiau erkė išlieka prisitvirtinusi prie gyvūno odos, tuo didesnė tikimybė, kad ji perduos ligų sukėlėjus.
Erkei pašalinti geriausia naudoti specialų erkių traukiklį arba smulkius pincetus. Erkė turi būti suimama kuo arčiau odos paviršiaus ir traukiama lėtai, tolygiai, nesukiojant ir nespaudžiant jos kūno. Staigūs judesiai gali padidinti riziką, kad dalis erkės liks odoje.
Po pašalinimo rekomenduojama apžiūrėti įkandimo vietą ir kelias dienas stebėti, ar neatsiranda paraudimo, patinimo ar kitų neįprastų požymių. Taip pat verta pasižymėti datą, kada erkė buvo rasta, nes kai kurios erkių platinamos ligos simptomus sukelia tik po kelių savaičių.
Svarbu vengti senesnių metodų, tokių kaip erkės tepimas aliejumi, spiritu, vazelinu ar kitomis medžiagomis. Tokie būdai nepadeda erkės pašalinti saugiau ir gali net padidinti ligų sukėlėjų perdavimo riziką.
Ką galima daryti radus erkę
Pašalinkite erkę kuo greičiau: tai sumažina ligų sukėlėjų perdavimo tikimybę.
Naudokite erkių traukiklį arba pincetą: taip erkė pašalinama tiksliau ir saugiau.
Stebėkite gyvūno savijautą: artimiausias savaites atkreipkite dėmesį į vangumą, karščiavimą ar apetito pokyčius.
Patikrinkite visą kailį: kartais ant gyvūno gali būti daugiau nei viena erkė.
Prireikus kreipkitės į veterinarą: ypač jei augintinis priklauso rizikos grupei arba pasireiškia simptomai.
Ko daryti nereikėtų
Nespauskite erkės kūno: taip galima paskatinti užkrėsto turinio patekimą į žaizdą.
Nenaudokite aliejaus ar vazelino: šie metodai nėra rekomenduojami veterinarų.
Neraukite erkės staigiai: gali likti burnos dalys odoje.
Neignoruokite simptomų po įkandimo: kai kurios ligos vystosi palaipsniui.
Nenaudokite žmonėms skirtų preparatų: jie gali būti pavojingi gyvūnams, ypač katėms.
Efektyviausios apsaugos priemonės nuo erkių
Šiuolaikinėje veterinarijoje naudojamos įvairios priemonės, padedančios apsaugoti gyvūnus nuo erkių. Tinkamiausias pasirinkimas priklauso nuo gyvūno rūšies, amžiaus, gyvenimo būdo ir sveikatos būklės.
Kai kurie augintiniai daug laiko praleidžia miškuose ar pievose, todėl jiems dažnai rekomenduojama stipresnė ir ilgiau veikianti apsauga. Tuo tarpu rečiau į lauką išeinantiems gyvūnams gali pakakti trumpesnio veikimo priemonių.
| Apsaugos priemonė | Kam tinka | Veikimo trukmė | Pagrindiniai privalumai |
|---|---|---|---|
| Lašai ant odos | Šunims ir katėms | Dažniausiai apie 1 mėn. | Lengva naudoti, platus pasirinkimas |
| Antiparazitiniai antkakliai | Šunims ir kai kurioms katėms | Keli mėnesiai | Ilgalaikė apsauga |
| Kramtomos tabletės | Daugiausia šunims | Nuo 1 iki 3 mėn. | Patogu naudoti, nereikia tepti kailio |
| Purškalai | Įvairiems gyvūnams | Trumpesnė | Greitas poveikis |
| Kombinuotos priemonės | Pagal veterinaro rekomendaciją | Priklauso nuo produkto | Apsauga nuo kelių parazitų rūšių |
Svarbu nepamiršti, kad nė viena priemonė nesuteikia 100 % garantijos. Net naudojant apsaugą rekomenduojama reguliariai apžiūrėti gyvūno kailį po pasivaikščiojimų ir stebėti bendrą jo savijautą. Geriausi rezultatai pasiekiami derinant profilaktiką su nuolatine augintinio priežiūra.
Ar erkės pavojingos visiems gyvūnams vienodai?
Skirtingos gyvūnų rūšys į erkių platinamas ligas reaguoja nevienodai. Šunims dažniau diagnozuojama babeziozė, erlikiozė ir kitos kraujotaką veikiančios ligos. Katės tam tikroms erkių platinamoms infekcijoms yra atsparesnės, tačiau tai nereiškia, kad jos visiškai apsaugotos.
Arkliai gali susidurti su Laimo liga ir kitomis infekcijomis, kurios paveikia sąnarius, nervų sistemą ar bendrą darbingumą. Smulkesni gyvūnai, tokie kaip triušiai ar šeškai, taip pat gali nukentėti nuo masinio erkių įsisiurbimo, ypač jei jų sveikata jau yra nusilpusi.
Todėl nepriklausomai nuo to, ar namuose gyvena šuo, katė, arklys ar kitas gyvūnas, apsauga nuo erkių turėtų būti svarbi profilaktinės priežiūros dalis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar erkės pavojingos tik šunims?
Kada erkės aktyviausios?
Ar galima erkę šalinti aliejumi arba spiritu?
Kokie simptomai po erkės įkandimo yra pavojingi?
Ar apsaugos priemonės nuo erkių tinka visiems gyvūnams vienodai?
