Katės dažnai tampa netikėtais svečiais daržuose – ne todėl, kad jos norėtų pakenkti, o todėl, kad daržas joms atrodo patogi vieta. Purus dirvožemis primena kraiko dėžę, šiluma ir saulėkaita vilioja pasnausti, o kvapai – kartais net primena maisto likučius. Tačiau katės darže gali pridaryti daug žalos: iškasti šaknis, apgadinti sodinukus, užteršti žemę išmatomis ar net pernešti parazitus. Todėl daugeliui sodininkų ir daržininkų kyla klausimas – kaip humaniškai, bet veiksmingai atbaidyti kates nuo savo daržo?
Ką katės mėgsta ir kas jas traukia į daržą?
Katės nėra blogos – jos tiesiog vadovaujasi instinktais. Todėl svarbu suprasti, kas konkrečiai joms patrauklu daržo aplinkoje. Tik tada galima tikslingai imtis priemonių.
Šviežiai supurenta žemė – kvietimas naudotis kaip kraiko dėže
Katės yra labai švarūs gyvūnai ir instinktyviai ieško purios, minkštos žemės tam, kad galėtų pasinaudoti „tualetu“. Šviežiai supurentas gruntas, ypač smėlingas ar lengvas, joms atrodo itin tinkama vieta. Jos ne tik išrausia duobutę, bet ir vėliau ją užkasa – todėl sodinukai neretai būna išversti ar apgadinti.
Kvapai, kurie primena maistą ar dominuojančius gyvūnus
Kai kurie darže naudojami trąšų mišiniai ar kompostas gali turėti žuvies, kaulų ar mėšlo kvapų – būtent tai ir pritraukia katę. Ji mano, kad čia yra kažkas valgomo arba bent jau verta išnarstyti. Taip pat jei darže lankosi ežiai, paukščiai ar kiti gyvūnai – katės gali ateiti iš smalsumo ar medžioklės instinkto vedinos.
Netoliese gyvenantys benamiai arba aplinkinių augintiniai
Jeigu netoliese yra benamių kačių kolonija ar kaimynai laisvai išleidžia savo augintinius į lauką, tikėtina, kad jūsų daržas taps viena iš jų lankomų teritorijų. Katės dažnai plečia savo veikimo ribas, ieško naujų vietų pasnausti ar pažymėti kvapais, todėl jų lankymasis gali būti tiesiog teritorinis instinktas.
Veiksmingi ir humaniški būdai, kaip atbaidyti kates
Norint atbaidyti kates, svarbiausia – suprasti, kad baimė ar skausmas neturi būti naudojami. Tai ne tik žiauru, bet ir neveiksminga ilgalaikėje perspektyvoje. Katės – protingi gyvūnai, todėl geriausiai veikia švelnūs, bet aiškūs signalai: kvapai, tekstūros, netikėti garsai ar judesys. Štai kaip galite tai pritaikyti savo darže.
Kvapai, kurių katės nemėgsta – citrusai, actas, pipirmėtė
Katės itin jautrios kvapams. Jų uoslė daug stipresnė nei žmogaus, todėl net mums lengvas citrusų aromatas joms atrodo stiprus ir nemalonus. Citrinų ar apelsinų žievelės, pipirmėčių aliejus (sumaišytas su vandeniu ir apipurkštas aplink daržą), acto tirpalas – visi šie kvapai gali atgrasyti kates nuo teritorijos lankymo. Svarbiausia – kvapą atnaujinti po lietaus ar intensyvaus saulės poveikio, nes jis greitai išsisklaido.
Natūralūs barjerai – eglišakės, skiedros, mulčias, aitrūs augalai
Katės nemėgsta vaikščioti nelygiais, šiurkščiais paviršiais. Todėl aplink sodinukus verta paberti spygliuočių šakelių, stambesnių medžio skiedrų ar net kankorėžių. Tai sukuria nemalonią tekstūrą letenoms, ir katės mieliau pasirinks kitą vietą. Taip pat galima sodinti augalus, kurių kvapo jos vengia – levandas, rozmariną ar coleus canina („šunų baidytoją“), kuris turi specifinį aromatą.
Ultragarso prietaisai ir judesio jutikliai – kaip veikia
Rinkoje galima rasti specialių prietaisų, kurie skleidžia žmogaus negirdimą, bet katėms nemalonų ultragarsą. Jie įjungiami automatiškai, kai aptinkamas judesys. Toks garsas katėms nekenkia, bet jas trikdo. Kuo netikėtesnis poveikis – tuo geresnis rezultatas. Ypač veiksminga, jei kartu su garsu įsijungia šviesa ar purslas vandens.
Apipurškimas vandeniu – ar tai veiksminga ilgainiui?
Kai kurios katės yra tiek įžūlios, kad nekreipia dėmesio į kvapus ar net paviršius. Tokiu atveju padeda paprastas vandens purkštuvas arba automatinis jutiklis, kuris išpurškia srovę katės link. Tai neskausminga, bet nemaloni patirtis, kuri greitai įsimenama. Tačiau svarbu nepaversti to nuolatine rutina – jei tai darote kiekvieną kartą patys, katė gali tiesiog pradėti jūsų vengti, bet ne daržo.
Ar galima naudoti kavos tirščius, pipirus ar česnaką?
Kavos tirščiai – dviguba nauda: jie ne tik atbaido kates, bet ir praturtina dirvą azotu. Tačiau svarbu naudoti saikingai, nes per daug gali pakeisti dirvos pH. Pipirai ir česnakai veikia kaip kvapo atbaidikliai, bet jų nereikėtų berti per daug ar tiesiai ant augalų – jie gali pakenkti ir jiems. Geriausia naudoti mišinį su vandeniu – purkšti tik tarp eilių ar pakraščiuose.
Ko vengti: pavojingi ar neefektyvūs metodai
Norint atbaidyti kates, labai svarbu neperžengti humaniškumo ribų. Kai kurie būdai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti efektyvūs, iš tikrųjų gali būti žiaurūs, pavojingi vaikams ar net sukelti ilgalaikių pasekmių daržo ekosistemai. Štai ko reikėtų vengti.
Aštrūs daiktai ir stiklo šukės – griežtai ne
Kartais žmonės siūlo į dirvą įspausti dyglių, stiklų ar metalo likučių, kad katės susižeistų ir daugiau nebegrįžtų. Tačiau tai labai pavojinga ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms, ypač vaikams. Be to, tokios traumos gali sukelti ilgalaikį skausmą gyvūnui, o pats žmogus rizikuoja atsakomybėmis, jei gyvūnas yra ne benamis, o kaimynų augintinis.
Cheminiai purškalai, galintys sukelti alergiją ar apsinuodijimą
Kai kurie „kačių atbaidikliai“, ypač pigūs ar neaiškios kilmės, gali turėti stiprių cheminių junginių. Jie dažnai dirgina kvėpavimo takus ne tik katėms, bet ir žmonėms, ypač jei darže lankosi vaikai. Be to, tokios medžiagos gali prasiskverbti į dirvą, paveikti augalus ir net patekti į jūsų maistą per daržoves.
Netikslus kvapų naudojimas – kai kvapas patrauklus, o ne atbaidantis
Dažna klaida – naudoti kvapus, kurių poveikis nežinomas. Pavyzdžiui, žuvies likučių ar mėsos nuoviro pylimas į žemę gali ne atbaidyti, o atvirkščiai – privilioti kates. Tas pats galioja kai kuriems trąšų mišiniams su gyvulinės kilmės komponentais. Todėl prieš naudojant bet kokį kvapą, svarbu suprasti – ar jis tikrai erzina katę, ar ją traukia.
Žmonių patirtys: kas padėjo jų darže?
„Bandėm su pipirmėtės aliejumi – purškėm aplink lysves. Pradžioje veikė puikiai, bet po kelių lietų dingo poveikis. Kai pradėjom įterpti kavos tirščius ir sodinom levandas – katės tiesiog dingo. Dabar jų nė kvapo.“
– Dalia, Utena
„Auginam daug daržovių, o kaimynų katinas vis ateidavo „savo reikalų“. Padėjo tik šakos tarp lysvių – eglišakės, kelios stambios drožlės. Dabar matosi, kad katė net nenori ten eiti – tik paliečia ir nueina.“
– Algimantas, Prienų raj.
„Buvau nusipirkus ultragarsinį atbaidytuvą – nežinojau, ar veiks, bet padėjo daugiau nei tikėjausi. Kai katė vieną kartą išsigando ir pabėgo, daugiau nė karto nesirodė. Aišku, reikia keisti baterijas, bet verta.“
– Jurgita, Šilutė
„Actas ir apelsinų žievelės man visai nepadėjo – katė net ant jų gulėjo. Bet kai pradėjau sodinti coleus canina („šunų baidytoją“) – situacija iškart pasikeitė. Dabar ir dekoratyvu, ir veiksminga.“
– Mindaugas, Jonava
„Man padėjo tik… šuo. Kol jo neturėjom, katės buvo nuolatiniai svečiai. Dabar nė viena nesiartina prie tvoros. Aišku, ne visiems tai išeitis, bet jei turit galimybę – labai rekomenduoju.“
– Eglė, Kaunas
Svarbiausi dalykai, kuriuos verta žinoti kovojant su katėmis darže
Kačių vizitai į daržą gali atrodyti nekalti, bet jų pasekmės – ne visada. Purentas dirvožemis, suniokoti daigai ar paliktos išmatos – visa tai sukelia ne tik nepatogumų, bet ir realių problemų sodininkui. Tačiau svarbiausia – ne pakenkti, o išmokti švelniai parodyti, kad daržas – ne joms.
Humaniški metodai – kvapai, tekstūros, barjerai ar net ultragarsas – dažniausiai veikia, jei naudojami nuosekliai ir teisingai. Svarbu vengti pavojingų sprendimų, tokių kaip šukės ar nuodai, kurie gali pakenkti ne tik katėms, bet ir kitiems gyvūnams, vaikams ar patiems augalams.
Geriausia strategija – tai kombinuotas metodas: šiek tiek kvapų, šiek tiek fizinių barjerų ir daug kantrybės. Katės – protingos. Kai pajunta, kad joms nepatogu, jos renkasi kitą vietą.
Dažniausiai užduodami klausimai apie kačių atbaidymą iš daržo
Kokie kvapai labiausiai atbaido kates?
Ar galima naudoti pipirus ir kavos tirščius?
Ar ultragarsiniai atbaidytuvai tikrai veikia?
Ar galima naudoti vandenį purškimui?
