Norint saugiai atbaidyti šunis nuo kiemo, daržo ar sklypo, pirmiausia reikia ne stipresnio kvapo ar garso, o aiškios ribos: užvertų vartų, sutaisytos tvoros ir pašalintų dalykų, dėl kurių šuo grįžta. Nežinomą šunį vaikytis, užspeisti kampe ar bandyti paliesti pavojinga. Jei jis elgiasi grėsmingai, žmogaus saugumas svarbiau už kiemo apsaugą.
Veiksmų planas priklauso nuo to, kieno šuo atėjo ir kaip jis elgiasi. Kaimyno augintinio problemą dažniausiai galima spręsti sutvarkius patekimo vietą ir ramiai susitarus su šeimininku. Bepriežiūrio ar nežinomo šuns nereikia gaudyti savarankiškai — apie jį pranešama savivaldybei ar jos gyvūnų globos paslaugos teikėjui. Jei kyla tiesioginis pavojus žmogaus gyvybei ar sveikatai, skambinama 112.
Greita saugaus atbaidymo atmintinė
Pradėkite nuo priežasties ir fizinės ribos. Vienkartinis išgąsdinimas paprastai neišsprendžia pakartotinių apsilankymų.
- Pirma priemonė
- Užverkite vartus, užtaisykite spragas ir neleiskite pasiekti maisto, atliekų ar kitų gyvūnų pašaro.
- Kaimyno šuo
- Užfiksuokite laiką ir patekimo vietą, ramiai informuokite šeimininką, o pasikartojant kreipkitės į savivaldybę.
- Nežinomas šuo
- Nesiartinkite ir nebandykite gaudyti. Saugiai atsitraukę praneškite vietos savivaldybei ar jos nurodytam paslaugos teikėjui.
- Tiesioginė grėsmė
- Eikite į pastatą ar automobilį, tarp savęs ir šuns laikykite tvirtą kliūtį; kilus pavojui gyvybei ar sveikatai skambinkite 112.
Pirmiausia nustatykite, su kokia situacija susidūrėte
Ramus šuo, kuris uostinėja lysves, ir šuo, kuris sustingęs spokso, urzgia ar blokuoja išėjimą, reikalauja visiškai skirtingų veiksmų. Vertinkite ne veislę ar dydį, o elgesį ir atstumą. Neikite artyn vien tam, kad perskaitytumėte pakabuką. Iš saugios vietos galima nufotografuoti gyvūną ir patekimo vietą, tačiau nuotrauka neturi būti svarbesnė už atsitraukimą.
Jei šuo ramus ir kiemas turi laisvą išėjimą, neužstokite jo. Įveskite vaikus ir savo augintinius į vidų, nuimkite maistą, atidarytą kelią palikite šuniui pasitraukti ir stebėkite iš pastato. Jei šuo sužeistas, sutrikęs ar nežinomas, pagalbos organizavimą perduokite savivaldybei arba jos nurodytam gyvūnų globos paslaugos teikėjui.
Ką daryti pagal šuns elgesį ir šeimininką
Rinkitės vieną artimiausią situaciją. Jei elgesys pasikeičia ir atsiranda grėsmė, nebetęskite kiemo tvarkymo — atsitraukite.
Augintinis lenda į lysves ar išeina iš sklypo
Įrenkite atskirą aptvertą zoną, sutaisykite vartų skląstį ir mokykite ribos su atlygiu. Atbaidymo priemonė neturi gąsdinti šuns jo paties namuose.
Šeimininkas žinomas, apsilankymai kartojasi
Užrašykite datas, parodykite patekimo vietą ir paprašykite konkretaus sprendimo: pavadėlio, vartų remonto ar priežiūros. Jei susitarti nepavyksta, vadovaukitės savo savivaldybės gyvūnų laikymo taisyklėmis ir pateikite faktus.
Šuo klaidžioja vienas, bet negrasina
Negaudykite ir nevežkite nepažįstamo šuns savo automobiliu. Iš saugios vietos perduokite jo vietą, išvaizdą ir judėjimo kryptį savivaldybei ar jos gyvūnų globos paslaugos teikėjui.
Šuo artėja sustingęs, urzgia, puola ar neleidžia pasitraukti
Nebėkite ir nešaukite. Atsistokite šonu, venkite tiesaus žvilgsnio, lėtai traukitės į pastatą ar automobilį ir laikykite tarp savęs bei šuns krepšį, vartelius ar kitą tvirtą kliūtį. Esant tiesioginiam pavojui skambinkite 112.
Kodėl svetimas šuo vis grįžta į kiemą
Šuo gali rasti patogų praėjimą po vartais, sekti kvapą, ieškoti maisto ar domėtis kitu gyvūnu. Komposto dėžėje esantys maisto likučiai, atviras šiukšlių konteineris, lauke paliktas dubenėlis ir lengvai pasiekiamas pašaras nuolat apdovanoja apsilankymą. Net jei vieną kartą šunį pavyko nuvyti, priežastis lieka ir jis gali sugrįžti.
Apžiūrėkite ribą iš šuns akių aukščio. Ypač dažnai praleidžiami tarpai po vartais, atsilaisvinęs tinklas, tarpas ties gyvatvore ir vieta, kur šalia tvoros stovi daiktas, palengvinantis perlipimą. Jei sklypas visai neaptvertas, pirmiausia galima apsaugoti pažeidžiamą dalį — daržą, vaikų žaidimų vietą ar smulkių gyvūnų zoną.
Kokios priemonės veikia patikimiausiai
Fizinė kliūtis yra lengviausiai patikrinamas sprendimas: arba šuo gali patekti, arba ne. Tvora turi būti vientisa, vartai — savaime neužsiveriantys tik iš pažiūros, o iš tiesų patikimai užfiksuojami. Tinkamas aukštis ir apačios sprendimas priklauso nuo konkretaus šuns bei vietos, todėl universalaus centimetrų skaičiaus nėra. Jei šuo kasa, stiprinkite apačią saugia, lygių kraštų medžiaga; nepalikite išsikišusios vielos.
Maisto šaltinių kontrolė sustiprina tvoros poveikį. Laikykite atliekas uždarytas, pašarą — sandariame inde, o augintinių dubenėlius po šėrimo įneškite. Nukritusius vaisius ir išbarstytą lesalą surinkite. Tai aktualu ne tik šunims: platesnis teritorijos sutvarkymo principas paaiškintas ir gide apie tai, kaip apsaugoti kiemą nuo lapių.
| Priemonė | Kada naudinga | Riba arba rizika |
|---|---|---|
| Tvora ir užfiksuojami vartai | Kai šuo patenka pro aiškią sklypo ribą | Reikia tikrinti apačią, sujungimus ir vartų užsidarymą |
| Maisto ir atliekų pašalinimas | Kai kiemas šuniui yra maisto stotelė | Poveikis atsiranda tik pašalinus visus lengvai pasiekiamus šaltinius |
| Atskira daržo tvorelė | Kai negalima iškart aptverti viso sklypo | Saugo tik pasirinktą zoną; įėjimas taip pat turi užsiverti |
| Judesiu įjungiamas vandens purkštuvas | Kaip laikinas priedas tuščioje patekimo zonoje | Nenaudoti ten, kur eina žmonės ar savi gyvūnai; nepurkšti į užspeistą šunį |
| Ultragarsinis prietaisas | Tik kaip bandomas priedas prie fizinės ribos | Poveikis skirtingiems šunims nevienodas, gali trikdyti savus augintinius |
| Pokalbis ir faktų pateikimas šeimininkui | Kai žinoma, kieno šuo ateina | Jei problema kartojasi, reikia kreiptis pagal vietos savivaldybės tvarką |
Vienos savaitės kiemo apsaugos planas
Pokytį lengviau įvertinti, kai kiekvienas žingsnis turi aiškų laiką ir rezultatą. Neįrenginėkite kelių nepatikrintų atbaidymo prietaisų vienu metu.
Saugūs veiksmai
- Tvirti, lygūs ir be aštrių galų barjerai.
- Užverti vartai ir pašalinti maisto šaltiniai.
- Ramus atsitraukimas, paliekant šuniui išėjimą.
- Nuotraukos ir datos iš saugios vietos.
- Savivaldybės pagalba nežinomam ar bepriežiūriam šuniui.
Ko nedaryti
- Nenaudoti nuodų, aitrių miltelių, rūgščių ar neaiškių mišinių.
- Nedėti spąstų, kilpų, stiklo, vinių ar atviros elektros.
- Nevyti šuns į kampą ir nebandyti jo sugriebti.
- Neleisti vaikams šuns baidyti, šerti ar filmuoti iš arti.
- Nepasikliauti vien kvapu, garsu ar vienkartiniu išgąsdinimu.
Ar padeda kvapai, ultragarsas ir kiti repelentai
Kvapiniai ir garsiniai atbaidytojai nėra lygiaverčiai tvorai. Kvapas išsisklaido, jį nuplauna lietus, o prie pasikartojančio dirgiklio šuo gali priprasti. Ultragarsinių priemonių poveikis taip pat nevienodas; gyvūnų gaudymo specialistams skirtoje RSPCA gairėje jų veiksmingumas apibūdinamas kaip diskutuotinas. Toks prietaisas neturi būti vienintelė apsauga ir gali trikdyti jūsų pačių šunį ar kaimynystėje esančius gyvūnus.
Nepilkite acto, amoniako, baliklio, eterinių aliejų, pipirų ar kitų dirginančių medžiagų ten, kur jas gali palaižyti ar užminti gyvūnas. „Natūralus“ nereiškia saugus. Be to, tokie mišiniai gali pakenkti augalams, dirvai, vaikams ir jūsų augintiniams. Rinkitės priemones, kurios užkerta kelią, o ne sukelia skausmą.
Kaip elgtis, jei šuo atrodo pavojingas
Jei nepažįstamas šuo artėja, CDC ir veterinarų rekomendacijos sutampa: nepanikuokite, nerėkite ir nebėkite. Atsistokite šonu, venkite tiesioginio žvilgsnio, rankas laikykite arti kūno ir lėtai traukitės. Tarp savęs ir šuns galima laikyti kuprinę, dviratį, kėdę ar vartelius — ne smūgiui, o atstumui išlaikyti.
Jei pargriuvote, susirieskite, saugokite veidą, kaklą ir ausis. Jeigu šuo ką nors apkandžiojo ar apdraskė, žaizdą reikia įvertinti medikams; Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas taip pat numato pareigą nedelsiant pranešti įgaliotai sveikatos institucijai arba VMVT, kai pasiutligei imlus gyvūnas sužeidžia žmogų. Esant neatidėliotinam pavojui gyvybei ar sveikatai skambinkite 112.
Jei per susidūrimą sužeistas jūsų augintinis, pirmiausia saugiai atskirkite gyvūnus, patys nelįskite tarp besipešančių šunų ir kreipkitės į veterinarą. Net maža įkandimo skylutė gali slėpti gilesnį pažeidimą; pirmosios pagalbos ribos paaiškintos straipsnyje apie tai, kaip sutvarkyti šuns žaizdą iki veterinaro apžiūros.
Kur pranešti apie nuolat į kiemą patenkantį šunį
VMVT nurodo, kad savivaldybės savo teritorijose taiko vietines gyvūnų laikymo taisykles. Todėl pasikartojančio pažeidimo atveju pirmiausia patikrinkite savo miesto ar rajono savivaldybės svetainę: joje turi būti nurodyta, kam teikti pranešimą apie bepriežiūrį ar bešeimininkį gyvūną ir kas teikia jo paėmimo bei laikinos globos paslaugą.
Pranešime pateikite adresą, datas, laiką, šuns aprašymą, jo judėjimo kryptį ir saugiai užfiksuotą patekimo vietą. Atskirai parašykite, ar šuo tik klaidžioja, ar grasino žmogui ar gyvūnui. Faktai padeda pasirinkti tinkamą reagavimą. 112 nėra bendras numeris kiekvienam kieme pastebėtam šuniui — juo skambinama tada, kai reikia skubiosios pagalbos dėl realaus pavojaus gyvybei ar sveikatai.
Dažniausios klaidos bandant apsaugoti sklypą
- Šuo vejamas, nors turi kur pasitraukti: užspeistas gyvūnas gali gintis, todėl saugiau didinti atstumą ir palikti išėjimą.
- Paliekamas atlygis sugrįžti: vienas atviras pašaro dubuo ar nesandari komposto dėžė panaikina kitų priemonių naudą.
- Užtaisoma tik matomiausia spraga: būtina apeiti visą ribą ir patikrinti vartus, apačią bei sujungimus.
- Pasitikima vien ultragarsu: reakcija nevienoda, o fizinis patekimo kelias lieka atviras.
- Naudojami dirginantys namų mišiniai: jie gali pakenkti šuniui, saviems gyvūnams, vaikams ir augalams.
- Neužrašomi pasikartojimai: datos, laikai ir vietos leidžia šeimininkui ar savivaldybei suprasti tikrą problemos mastą.
Ką svarbiausia prisiminti
Veiksmingiausias atsakymas į klausimą, kaip atbaidyti šunis nuo kiemo, yra ne baidyti stipriau, o padaryti patekimą neįmanomą ir apsilankymą nepatrauklų. Tvarkingi vartai, vientisa tvora, uždarytos atliekos ir pašalintas pašaras veikia nuosekliau nei kvapas ar garsas.
Su ramiu kaimyno šunimi problemą spręskite faktais ir pokalbiu, apie nežinomą šunį praneškite vietos savivaldybei, o grėsmės metu pirmiausia atsitraukite. Nuodai, aštrūs spąstai ir dirginančios medžiagos nėra atbaidymo priemonės — tai pavojus gyvūnui ir aplinkiniams.
Dažniausiai užduodami klausimai apie šunų atbaidymą
Koks saugiausias būdas atbaidyti šunis nuo kiemo?
Ar ultragarsinis šunų atbaidytuvas tikrai veikia?
Kokio kvapo nemėgsta šunys?
Ką daryti, jei į kiemą nuolat ateina kaimyno šuo?
Kam pranešti apie nežinomą palaidą šunį?
Kaip elgtis, jei nepažįstamas šuo artėja grėsmingai?
Šaltiniai
- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba: gyvūnų laikymas savivaldybių gyvenamosiose vietovėse — savivaldybių taisyklės ir gyvūnų laikytojų pareigos.
- Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas — bepriežiūrio ir bešeimininkio gyvūno samprata, humaniško elgesio bei žmonių saugumo principai.
- JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras: sauga šalia šunų — ramus elgesys, atsitraukimas ir kūno apsauga, kai artėja nepažįstamas šuo.
- American Veterinary Medical Association: Dog Bite Prevention — elgesys grėsmės metu ir veiksmai po įkandimo.
- Bendrasis pagalbos centras: skambinimas numeriu 112 — kada ir kaip perduoti skubiosios pagalbos prašymą.
- RSPCA: šunų gaudymo ir saugaus valdymo gairė — atstumo išlaikymas ir nevienareikšmis garsinių atbaidymo priemonių veiksmingumas.
