Katės nagai atrodo nekalti, tačiau jų įdrėskimai žmonėms gali būti pavojingi. Po nagais dažnai slepiasi bakterijos, kurios patekusios į žmogaus odą gali sukelti infekciją, vadinamą katės įdrėskimo liga (Bartonella henselae infekcija). Dėl to net ir nedideli įbrėžimai turi būti tinkamai nuvalyti, dezinfekuoti ir stebimi kelias dienas.
Kodėl katės įdrėskimai pavojingi?
Katės nagai – aštrūs ir dažnai užteršti bakterijomis, ypač jei gyvūnas vaikšto lauke ar turi kontaktą su kitais gyvūnais. Įdrėskimai gali atrodyti nereikšmingi, tačiau jie dažnai įveda infekciją po oda, kuri vėliau gali sukelti:
- vietinį uždegimą (paraudimą, patinimą, skausmą);
- pūliavimą ar absceso formavimąsi;
- limfmazgių patinimą, dažniausiai pažastyje ar alkūnėje;
- bendrą negalavimą – karščiavimą, silpnumą, pykinimą.
Dauguma infekcijų pasireiškia per 2–5 dienas po įdrėskimo. Jei imuninė sistema silpna (vaikai, senjorai, žmonės su lėtinėmis ligomis), rizika padidėja kelis kartus.
Pirmoji pagalba po katės įdrėskimo
Ką galima daryti namuose
Nuplaukite žaizdą: naudokite šiltą vandenį ir muilą, kruopščiai nuvalykite visą įdrėskimo vietą bent 5 minutes.
Dezinfekuokite: naudokite antiseptinį tirpalą – chlorheksidiną, betadiną arba jodo tirpalą. Venkite stipraus alkoholio, kad nesudirgintumėte odos.
Uždenkite sterilia servetėle: naudokite kvėpuojantį tvarstį, ypač jei žaizda ant rankų ar kojų.
Stebėkite žaizdą 3–5 dienas: sekite, ar neatsiranda patinimas, paraudimas, šiluma ar skausmas.
Vartokite vitaminą C ir gėrimus su cinku: jie padeda odai greičiau gyti ir stiprina imunitetą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Jei žaizda patinsta ar parausta: tai gali būti infekcijos požymis.
Jei atsiranda karščiavimas ar silpnumas: infekcija gali būti patekusi į kraują.
Jei įdrėskimas giliai kraujuoja: gali būti pažeisti audiniai – reikalingas siuvimas ar antibiotikai.
Jei žaizda užgijo, bet susiformavo kietas gumbas: tai dažnas katės įdrėskimo ligos simptomas – būtina gydytojo apžiūra.
Jei katė nebuvo skiepyta nuo pasiutligės: būtina pasitarti dėl skubios vakcinacijos.
Galimos komplikacijos ir kaip jų išvengti
Katės įdrėskimai žmonėms dažniausiai sugyja be rimtų pasekmių, tačiau kai infekcija patenka į gilesnius audinius, gali išsivystyti pavojingos komplikacijos. Svarbu žinoti, kokie simptomai neturėtų būti ignoruojami ir kaip užkirsti kelią rimtesnėms ligoms.
Dažniausios komplikacijos po katės įdrėskimo
1. Katės įdrėskimo liga (bartoneliozė). Tai bakterinė infekcija, kurią sukelia Bartonella henselae. Po kelių dienų ar savaičių nuo įdrėskimo gali atsirasti gumbas ar patinimas šalia limfmazgių, dažniausiai pažastyje, ant kaklo ar alkūnės linkyje. Kartais pasireiškia karščiavimas, nuovargis ar galvos skausmas.
2. Pūliniai (abscesai). Jei į žaizdą pateko bakterijų, bet paviršius greitai užsitraukė, po oda gali susiformuoti pūlių sankaupa. Toks pūlinys būna skausmingas, karštas ir gali sprogti. Tokiais atvejais gydytojas paprastai atveria žaizdą, išvalo ją ir skiria antibiotikų kursą.
3. Pasiutligės pavojus. Nors naminės katės Lietuvoje retai serga pasiutlige, rizika išlieka, ypač jei gyvūnas buvo lauke ar kontaktavo su laukiniais gyvūnais. Jei katė nėra paskiepyta, būtina nedelsiant pasitarti su mediku dėl profilaktinės vakcinacijos.
4. Alerginės reakcijos. Kai kuriems žmonėms įdrėskimo vietoje gali atsirasti pernelyg stiprus uždegimas ar niežėjimas, net be infekcijos. Tokiu atveju padeda šaltas kompresas ir vietiniai antihistamininiai tepalai, tačiau jei simptomai stiprėja – reikalingas gydytojo įvertinimas.
Kaip apsisaugoti nuo infekcijos ateityje
Katės elgesys dažnai atspindi jos emocinę būklę, todėl prevencija prasideda nuo supratimo ir priežiūros.
- Mokykite katę nesidraskyti žaidžiant. Venkite rankų kaip žaislų – naudokite tam skirtus žaislus.
- Kirpkite nagus reguliariai, ypač jei katė gyvena bute.
- Stebėkite jos sveikatą – sergančios ar įsitempusios katės gali elgtis agresyviau.
- Skiepai nuo pasiutligės – privalomi net kambarinėms katėms, nes jos gali užsikrėsti netiesiogiai.
- Po bet kokio įdrėskimo – plaukite žaizdą iš karto ir nenaudokite stiprių dezinfekcinių priemonių, kurios dirgina odą.
Tinkama priežiūra ir pagarbus bendravimas su kate ne tik sumažina traumų riziką, bet ir stiprina pasitikėjimą tarp žmogaus ir gyvūno. Kai katė jaučiasi rami, saugi ir suprasta, jos elgesyje mažėja įtampos, agresijos bei savigynos reakcijų. Prevencija – tai ne tik atsargumas, bet ir kasdienė meilės išraiška savo augintinei.
Ką galima ir ko negalima daryti po įdrėskimo
Ką daryti po katės įdrėskimo
Nedelsiant nuplaukite žaizdą: šiltu vandeniu ir muilu bent 5 minutes – tai sumažina bakterijų kiekį.
Dezinfekuokite vietą: naudokite „Betadine“ ar chlorheksidino tirpalą, kad apsaugotumėte nuo infekcijos.
Uždenkite švariu tvarsčiu: ypač jei įdrėskimas gilus arba ant rankų – apsaugos nuo nešvarumų.
Stebėkite žaizdą 3–5 dienas: jei atsiranda patinimas ar karštis, kreipkitės į gydytoją.
Pasitarkite su gydytoju dėl vakcinacijos: jei katė nėra paskiepyta nuo pasiutligės arba įdrėskimas gilus.
Ko vengti po įdrėskimo
Nenaudokite gryno alkoholio ar peroksido: šios medžiagos gali pažeisti audinius ir sulėtinti gijimą.
Neleiskite katei laižyti žaizdos: katės seilėse yra daug bakterijų, galinčių sukelti infekciją.
Nenešiokite pirštinių ar tvarsčio per ilgai: žaizda turi kvėpuoti, kad greičiau gytų.
Nenumokite ranka į simptomus: net mažas patinimas ar karščiavimas – signalas kreiptis į medikus.
Nebandykite patys gydyti antibiotikais: tai gali apsunkinti diagnozę ir sukelti atsparumą vaistams.
Katės įdrėskimai dažniausiai nėra pavojingi, jei suteikiama greita ir tinkama pagalba. Tačiau atminkite – infekcijos išsivysto tyliai ir greitai, todėl svarbiausia neignoruoti simptomų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ką daryti iškart po to, kai katė įdrėskė?
Ar katės įdrėskimas gali būti pavojingas?
Ar reikia kreiptis į gydytoją dėl mažo įdrėskimo?
Ar katės įdrėskimas gali sukelti pasiutligę?
Kiek laiko gyja katės įdrėskimas?
