Ilgi žygiai ar arklio kelionės reikalauja ne tik ištvermės, bet ir tinkamos mitybos. Nuo to, ką arklys valgo kelyje, priklauso jo energija, savijauta ir saugumas. Net geriausiai treniruotas žirgas praranda jėgas, jei negauna pakankamai maistinių medžiagų ar vandens. Todėl kelionės pašaras turi būti parinktas atsakingai – lengvai virškinamas, maistingas ir pritaikytas fiziniam krūviui.
Pagrindiniai arklio mitybos principai kelionės metu
Kelionėje ar žygyje arklio organizmas dirba gerokai intensyviau nei įprastai, todėl jo mitybos poreikiai išauga maždaug 1,5–2 kartus. Arklys turi gauti pakankamai energijos, bet kartu maistas negali būti sunkiai virškinamas – kitaip jis gali sukelti virškinimo sutrikimų ar net koliką.
Lengvai virškinamas, bet energingas pašaras
Kelionės metu arklį reikėtų šerti pašarais, kurie suteikia ilgalaikės energijos, bet neapkrauna skrandžio. Pagrindą turėtų sudaryti kokybiškas šienas, o papildomai galima duoti avižų, miežių ar mišrių grūdų, priklausomai nuo dienos krūvio.
Labai svarbu vengti staigių raciono pokyčių. Jei arklys įpratęs prie tam tikro pašaro, kelionei reikėtų pasiimti tą patį pašarą, kad virškinimo sistema nesureaguotų į naują maistą.
Maisto dažnumas ir porcijos
Per keliones geriau šerti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis. Dideli kiekiai pašaro iš karto gali sukelti pilvo pūtimą ar sunkumo jausmą. Optimalu – 3–4 kartai per dieną, priklausomai nuo maršruto trukmės ir oro sąlygų. Po intensyvaus darbo būtina leisti arkliui pailsėti bent 30–40 minučių prieš šėrimą, kad organizmas atvėstų.
Vanduo – svarbiausias „pašaras“
Kelionėje arklys gali netekti iki 40 litrų skysčių per dieną, todėl vanduo yra toks pat svarbus kaip pašaras. Girdykite jį reguliariai – mažesniais kiekiais, bet dažnai, ypač karštomis dienomis. Jei kelionėje vanduo iš nepažįstamų šaltinių, verta atskiesti jį su įprastu iš namų, kad būtų išvengta skrandžio dirginimo.
Mineralai ir elektrolitai
Ilgi maršrutai lemia druskų ir elektrolitų netekimą, todėl arkliui reikia papildomai duoti druskos laižalą arba elektrolitų mišinių. Jie padeda palaikyti skysčių balansą, raumenų darbą ir išvengti nuovargio.
Kelionės metu arklio mityba turi būti paprasta, bet subalansuota. Tinkamai pasirinktas pašaras leidžia išlaikyti energiją, dėmesingumą ir saugų virškinimą viso žygio metu.
Tinkamiausi pašarai ir papildai ilgoms kelionėms
Ilguose žygiuose ar varžybiniuose maršrutuose svarbu, kad pašaras ne tik suteiktų energijos, bet ir būtų lengvai virškinamas bei saugus skrandžiui. Žemiau pateikiama lentelė padės suprasti, kokie pašarai labiausiai tinka kelionėms ir kokią naudą jie suteikia arkliui.
Svarbu: visada stebėkite arklio apetitą, išmatų konsistenciją ir bendrą savijautą. Jei pastebite nuovargio, dehidratacijos ar virškinimo problemų požymių, nedelsdami sumažinkite krūvį ir suteikite daugiau poilsio bei vandens.
Tinkamai suderintas pašaras žygio metu leidžia arkliui išlaikyti stiprumą, ištvermę ir emocinį stabilumą, o visa kelionė tampa saugesnė ir malonesnė tiek jam, tiek raiteliui.
Šėrimo režimas prieš, per ir po kelionės
Teisingas šėrimo režimas kelionės metu yra toks pat svarbus kaip pašaro kokybė. Net pats geriausias maistas bus nenaudingas, jei duodamas netinkamu laiku ar per dideliais kiekiais. Todėl būtina laikytis nuoseklumo ir sudaryti arklio mitybos ritmą taip, kad jo organizmas galėtų efektyviai panaudoti energiją be virškinimo sutrikimų.
Prieš kelionę
Ruošiantis išvykai, arklį reikėtų šerti ne vėliau kaip 2–3 valandas prieš startą. Svarbiausia – duoti jam pakankamai šieno, kad virškinimo sistema būtų aktyvi, bet vengti per daug koncentruoto pašaro (grūdų ar avižų), nes pilnas skrandis gali trukdyti judėti.
Jei laukia ilgas žygis, rekomenduojama duoti nedidelį kiekį avižų ar sėlenų – tai suteikia energijos, bet neapsunkina. Vandens taip pat reikia, bet be pertekliaus, kad nesukeltų spaudimo skrandyje.
Kelionės metu
Keliaujant būtina palaikyti stabilų maitinimo ritmą. Idealu – kas 3–4 valandas leisti arkliui trumpai pailsėti ir pasiūlyti nedidelį kiekį šieno ar sultingo pašaro.
Jei maršrutas ilgas, galima turėti su savimi džiovintą šieną arba presuotus žolės kubelius, kurie lengvai transportuojami ir padeda palaikyti virškinimą.
Vanduo – kelionės metu svarbiausias elementas: geriausia girdyti mažomis porcijomis kas 1–2 valandas, ypač jei karšta. Venkite šalto vandens iš šaltinių iškart po darbo – geriau, kad jis būtų šiek tiek pašildytas ar kambario temperatūros.
Po kelionės
Grįžus iš žygio, arklį pirmiausia reikia atvėsinti ir leisti pailsėti bent 30–60 minučių prieš duodant pagrindinį pašarą. Pirmasis šėrimas turi būti lengvas – šiek tiek šieno arba mišraus pašaro. Tik po 1–2 valandų galima duoti įprastą porciją grūdų ar papildų.
Po kelionės ypač naudinga duoti elektrolitų tirpalo arba druskos vandens, kad organizmas atgautų pusiausvyrą.
Vėliau, poilsio dienomis, arklys turėtų gauti daugiau sultingų pašarų (morkų, obuolių, šviežios žolės) – tai padeda atkurti energiją ir virškinimo balansą.
Dažniausios klaidos šeriant arklį kelionės metu ir kaip jų išvengti
Net patyrę raiteliai kartais daro klaidų, kurios gali pakenkti arklio savijautai kelionėje. Ilgų maršrutų metu virškinimo sistema, vandens balansas ir raumenų būklė tampa itin jautrūs, todėl kiekviena smulkmena svarbi. Žemiau aptariamos dažniausios klaidos, pasitaikančios šeriant arklius žygiuose, ir būdai, kaip jų išvengti.
Per didelės porcijos vienu kartu
Tai viena pavojingiausių klaidų. Kai arklys po ilgos dienos gauna per daug pašaro iš karto, ypač grūdų, padidėja kolikos ar virškinimo sutrikimų rizika. Sprendimas – šerti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, užtikrinant tolygų virškinimą ir pastovų energijos tiekimą.
Per mažai šieno arba pluoštinio pašaro
Kai kurie raiteliai, norėdami sutaupyti vietos ar laiko, pasiima tik koncentruotų pašarų. Tačiau arkliui būtina nuolatinė skaidulų tėkmė virškinimo trakte – be to, kyla dujų kaupimasis, rūgštingumo padidėjimas ir net kolika. Visada pasiimkite bent minimalų šieno kiekį arba džiovintus žolės kubelius.
Staigūs pašaro pokyčiai
Arklio žarnynas labai jautrus naujam maistui. Jei kelionėje tenka pirkti kitą pašarą ar šieną, maišykite jį su įprastu pašaru – taip perėjimas bus švelnesnis. Niekada nekeiskite viso raciono staiga.
Nepakankamas vandens tiekimas
Vienas dažniausių pavojų žygyje – dehidratacija. Arklys gali atrodyti ramus, bet netekęs daug skysčių jis praranda jėgas, tampa vangus, o ilgainiui gali išsivystyti elektrolitų disbalansas. Girdykite reguliariai, net jei jis nenoriai geria. Geriausia – po truputį, bet dažnai.
Grūdų šėrimas prieš pat darbą
Šeriant grūdais ar avižomis prieš pat startą, virškinimo sistema tampa apkrauta, o kraujotaka nukreipiama nuo raumenų į skrandį. Dėl to arklys greičiau pavargsta. Tinkamas laikas grūdams – ne mažiau kaip 2–3 val. prieš išvykimą.
Per greitas šėrimas po kelionės
Po intensyvaus žygio organizmas turi atvėsti. Jei arkliui iškart duodamas maistas, ypač koncentruotas, virškinimas sutrinka, o vidiniai organai gali patirti stresą. Reikėtų leisti pailsėti bent pusvalandį, duoti šiek tiek vandens, o tik tada pašaro.
Nepakankamas mineralų ir elektrolitų kiekis
Ypač karštomis dienomis ar ilguose žygiuose, kai arklys prakaituoja, jis netenka svarbių mikroelementų. Vien vandens nepakanka – būtina papildyti druska ar elektrolitais, kad būtų palaikomas skysčių balansas ir raumenų funkcija.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek kartų per dieną reikia šerti arklį kelionėje?
Ar galima kelionėje keisti įprastą pašarą?
Kada geriausia girdyti arklį kelionės metu?
Ar reikalingi papildai arklio kelionės metu?
Ką daryti, jei arklys kelionėje praranda apetitą?
