Kodėl plinka vištos: dažniausios priežastys ir sprendimai

Plinkanti višta dažnai kelia nerimą šeimininkams — ypač tada, kai plunksnos ima kristi staiga, atsiranda nuplikusios kūno vietos ar paukštis atrodo pavargęs. Tačiau ne kiekvienas plikimas reiškia ligą: dalis priežasčių yra visiškai natūralios ir susijusios su sezoniniais pokyčiais ar vištos augimu. Vis dėlto kai kuriais atvejais plikimas gali signalizuoti mitybos trūkumus, parazitus ar sveikatos sutrikimus, todėl svarbu suprasti, kaip atskirti normalius procesus nuo pavojingų.

Natūralios priežastys, dėl kurių vištos plinka

Ne visas plikimas reiškia ligas ar problemas. Dalis atvejų yra visiškai fiziologiniai ir normalūs, nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus ar veislės vištos laikomos. Svarbiausia — suprasti, kaip atrodo sveikas, natūralus plunksnų keitimas, ir kada reikėtų įtarti kitus veiksnius.

Sezoninis persišėrimas (moltas)

Persišėrimas yra natūralus organizmo atsinaujinimo procesas, vykstantis dažniausiai rudenį. Senos plunksnos krinta, o jų vietoje formuojasi naujos, stipresnės ir tankesnės. Vištos šiuo metu dažnai atrodo „nuplikusios“, ypač ties kaklu, nugaros linija ar sparnais. Šis procesas normalus, tačiau jam reikia daugiau baltymų ir vitaminų, kad plunksnos ataugtų sveikai.

Jaunų vištų plunksnų keitimas

Jaunikliai plunksnas keičia kelis kartus, kol tampa suaugusiomis dedeklėmis. Todėl jų „išsipešiojusi“ išvaizda augimo laikotarpiu yra visiškai normali. Plunksnos keičiasi netolygiai, tačiau procesas paprastai nesukelia skausmo ir nesutrikdo pulko elgesio.

Natūrali pulko hierarchija

Vištų socialinė struktūra lemia tai, kad kartais stipresnės vištos gali lengvai kapstelėti silpnesnes. Nedideli pliki plotai aplink kaklą ar nugarą gali būti natūralus pulko hierarchijos rezultatas. Jei vietos yra pakankamai, konfliktai reti ir vištos elgiasi normaliai, tai laikoma įprasta.

Medicininės ir elgsenos problemos

Kai vištos plinka ne dėl natūralių priežasčių, plunksnų netekimą dažniausiai lemia sveikatos, aplinkos ar elgsenos sutrikimai. Šie atvejai reikalauja greitesnio įvertinimo, nes nediagnozuotos problemos gali pablogėti ir paveikti visą pulką. Toliau aptariamos dažniausios medicininės ir elgsenos plikimo priežastys bei jų požymiai.

Parazitai (utėlės, erkės)

Išoriniai parazitai — viena dažniausių patologinio plikimo priežasčių. Vištos, užsikrėtusios utėlėmis ar raudonosiomis erkėmis, ima intensyviai kasytis, peštis ir praranda plunksnas lopais, ypač aplink kaklą, kloaką, sparnus. Dažnai pastebima, kad paukščiai naktimis nenustygsta vietoje — tai būdinga erkių aktyvumo laikui. Laiku nepastebėjus, plikimas progresuoja greitai, o kartu blogėja vištų apetitas ir savijauta.

Mitybos trūkumai (baltymai, aminorūgštys, vitaminai)

Plunksnos yra sudarytos iš baltymų, todėl nepakankamas baltymų, metionino, cistino ar vitaminų (ypač A, D, E ir B grupės) kiekis gali greitai sukelti plikimą. Tokios vištos dažnai atrodo išblukusios, jų plunksnos trapios, lengvai lūžta ir krinta. Jei pulkas šeriamas vien grūdais ar nevisaverčiu pašaru, mitybos sukeltas plikimas yra beveik garantuotas.

Stresas ir pulko agresija

Stresas — galingas plunksnų netekimo veiksnys. Jį gali sukelti triukšmas, plėšrūnų artumas, dažni pulko pokyčiai, vietos trūkumas, temperatūros svyravimai ar agresyvus gaidys. Stresuotos vištos pradeda peštis tarpusavyje, imasi saviplunksniavimo (kai paties paukščio snapas nukreiptas į savo plunksnas), o plikimas tampa aiškiai matomas aplink nugarą, sparnus ar uodegą.

Hormoniniai ir reprodukciniai sutrikimai

Kai kurios dedeklės gali patirti hormonų disbalansą, ypač intensyviai dedančios selekcinės veislės. Hormonai yra glaudžiai susiję su plunksnų atsinaujinimu, todėl jų pusiausvyros sutrikimai gali sukelti difuzinį plikimą ar lėtą plunksnų augimą. Tokiais atvejais plikimas dažnai būna simetriškas, o paukštės dėjimas gali sumažėti.

Odos infekcijos: grybeliai ir bakterijos

Grybelinės infekcijos (pvz., Microsporum genties) ir kai kurios bakterinės odos ligos sukelia lokalizuotus plikus plotus, paraudimą, pleiskanojimą. Paukštė gali dažniau kasytis, o plunksnos aplink pažeistą vietą iškrinta. Tokios infekcijos paprastai plinta lėtai, bet be tinkamo gydymo gali pereiti į visą pulką.

Plikimo priežastys — kaip atpažinti ir ką daryti?

Ką galima daryti namuose ir kada būtina kreiptis į veterinarą

Kaip sustabdyti plikimą skirtingose situacijose

Vištų plikimas gali turėti įvairių priežasčių, todėl ir sprendimai priklauso nuo situacijos. Skirtingo amžiaus, skirtingų veislių ar skirtingomis sąlygomis laikomi paukščiai gali reaguoti nevienodai. Žemiau pateikiami veterinarine praktika paremti patarimai, kaip atkurti plunksnas ir sustabdyti plikimą konkrečiais atvejais.

Jaunos dedeklės

Jaunų vištų plunksnos kelis kartus keičiasi natūraliai, todėl jų išsipešiojusi išvaizda nebūtinai yra problema. Tuo metu svarbiausia sudaryti subalansuotą, baltymų turtingą racioną ir užtikrinti pakankamą vitaminų kiekį, ypač B grupės. Jaunos dedeklės jautriausiai reaguoja į stresą, todėl reikėtų vengti pulko perkėlimo, triukšmingų veiklų ir staigių aplinkos pokyčių. Pakankamai vietos ir stabilus ritmas padeda plunksnoms augti tolygiai.

Senesnės vištos

Vyresnės dedeklės plinka dažniau dėl mitybos trūkumų, hormoninių pokyčių arba lėtesnio plunksnų atsinaujinimo. Jos jautrios temperatūros svyravimams ir silpnesniam imunitetui. Tokiu atveju svarbu duoti baltymų gausų pašarą, papildyti mitybą metioninu ir cistinu, o taip pat skirti vitaminų A ir D3. Kokybiška mityba ir šilta, sausa aplinka padeda plunksnoms ataugti kur kas greičiau.

Pulkas su gaidžiu

Jeigu pulke laikomas gaidys, plikimas dažnai atsiranda ant vištų nugaros ir sparnų, kur gaidys remiasi poravimosi metu. Tai nėra liga, tačiau gali būti skausminga ir trukdyti plunksnoms atauginėti. Tokiose situacijose labai padeda specialūs nugaros apsaugai skirti „saddle“ tipo vištų dirželiai, kurie saugo odą nuo mechaninio pažeidimo. Taip pat svarbu įvertinti gaidžio aktyvumą — itin energingi gaidžiai turėtų aptarnauti didesnį pulką, kad nepersekioja tų pačių vištų.

Pulkas be gaidžio

Pulkas be gaidžio dažnai būna ramesnis, bet plikimas gali atsirasti dėl pešimosi, ypač jei vištidėje per mažai vietos ar trūksta užimtumo. Tokiais atvejais labai padeda pakabinti papildomų žaidimams skirtų daiktų — kopūstų galvų, šakų, mineralinių blokų — kad vištos nukreiptų energiją nuo viena kitos. Pakankamas plotas ir streso mažinimas padeda sustabdyti plunksnų praradimą.

Intensyviai dedančios selekcinės veislės

Modernios dedeklės, tokios kaip „Lohmann Brown“ ar „ISA Brown“, plinka lengviau dėl didelio metabolinio krūvio. Jų organizmas daug energijos skiria kiaušinių gamybai, todėl plunksnų atsinaujinimas gali sulėtėti. Šiuo atveju būtina itin kruopšti mityba: papildomas baltymų kiekis, omega-3 riebalų rūgštys, žuvų miltai arba specialūs plunksnų regeneracijos papildai. Taip pat verta pasirūpinti, kad paukštės nepatirtų temperatūrų svyravimų.

Laisvo laikymo ir uždarų vištidžių paukščiai

Laisvai vaikštančios vištos dažniau praranda plunksnas dėl mechaninių pažeidimų (krūmai, šakos), o uždarose vištidėse — dėl streso arba erdvės trūkumo. Laisvai laikomoms vištoms padeda saugesnės zonos, mažiau aštrių kampų ir geresnis aptvertų vietų išplanavimas. Uždaruose tvartuose svarbu didinti vištoms prieinamą plotą, gerinti ventiliaciją ir suteikti daugiau užimtumo.

Dažniausios klaidos, kurios pablogina situaciją

Daugelis vištų augintojų, norėdami padėti plinkančioms vištoms, netyčia padaro klaidų, kurios ne tik nepadeda, bet gali dar labiau pabloginti paukščių būklę. Viena dažniausių — manyti, kad bet koks plikimas yra natūralus persišėrimas, todėl delsiama įvertinti problemą. Tuo metu plunksnos gali kristi dėl parazitų ar mitybos trūkumų, o delsimas leidžia situacijai progresuoti.

Kita klaida — sumažinti vištų erdvę tikintis sumažinti pešimąsi. Iš tiesų ankštos sąlygos tik didina stresą ir agresyvų elgesį, o plikimas dar labiau ryškėja. Taip pat dažnai bandoma duoti „visų įmanomų“ papildų neįvertinus, kokių medžiagų iš tikrųjų trūksta. Perteklinis vitaminų ar mineralų kiekis gali būti toks pat kenksmingas kaip jų trūkumas.

Dar viena klaidinga nuostata — manyti, kad plikimą visada sukelia tik pešimasis. Saviplunksniavimas dažnai rodo ilgalaikį stresą, skausmą ar neadekvačią aplinką, todėl problema negali būti išspręsta vien pašalinus agresyvią vištą. Taip pat nereikėtų nuvertinti higienos — drėgnas kraikas, prasta ventiliacija ar retas valymas gali lemti odos dirginimą, grybelines infekcijas ir ilgalaikį plunksnų praradimą.

Išvada

Vištų plikimas yra viena dažniausių problemų, su kuria susiduria tiek pradedantieji, tiek patyrę augintojai. Svarbiausia suprasti, kad plunksnų netekimas ne visada reiškia ligą. Dalis priežasčių — visiškai natūralios, tokios kaip sezoninis persišėrimas ar jaunų paukščių plunksnų keitimas. Tačiau kiti plikimo atvejai gali signalizuoti rimtesnes problemas: parazitus, mitybos nepakankamumą, stresą ar odos infekcijas.

Tinkamai stebint pulką ir žinant dažniausius plikimo modelius, galima gana lengvai nustatyti priežastį ir greitai imtis tinkamų veiksmų. Tvarkinga vištidė, kokybiškas lesalas, pakankama erdvė ir streso mažinimas sudaro pagrindą sveikoms, tvirtoms plunksnoms. Jei situacija progresuoja greitai arba paukštis atrodo nusilpęs, verta kreiptis į veterinarą, kad problema būtų diagnozuota laiku.

Gera žinia ta, kad dauguma plikimo atvejų yra išsprendžiami — plunksnos atauga, o pulkas vėl tampa sveikas ir gražus. Svarbiausia laiku pastebėti pokyčius ir reaguoti atsakingai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar normalu, kad višta staiga pradeda plikti?

Staigus plikimas nėra normalus ir dažniausiai rodo stresą, parazitus arba mitybos trūkumus. Natūralus persišėrimas paprastai prasideda lėčiau ir tolygiau, todėl staigius pokyčius verta ištirti atidžiau.

Kiek laiko trunka persišėrimas?

Natūralus persišėrimas trunka nuo 4 iki 12 savaičių, priklausomai nuo vištos amžiaus, veislės ir sąlygų. Šiuo metu dėjimas dažniausiai sumažėja arba sustoja, o plunksnos atauga palaipsniui.

Ar plikimą visada sukelia utėlės arba erkės?

Ne, parazitai yra tik viena iš galimų priežasčių. Vištos gali plikti dėl mitybos trūkumų, streso, hormonų pokyčių, agresijos pulke ar odos infekcijų. Visada vertėtų įvertinti visą situaciją, ne tik vieną simptomą.

Kurios kūno vietos dažniausiai plinka?

Dažniausiai plunksnos krinta aplink kaklą, nugarą, sparnus ir kloakos sritį. Plikimo vieta gali padėti nustatyti priežastį: kaklo plikimas dažnai susijęs su persišėrimu, o sparnų ir nugaros — su gaidžio aktyvumu ar pulko agresija.

Ar plunksnos atauga savaime?

Taip, daugeliu atvejų plunksnos atauga be intervencijos, jei pašalinama plikimo priežastis. Persišėrimo metu jos atauga natūraliai, o esant parazitams ar mitybos trūkumui — užtenka gydymo ar raciono korekcijų.