Kokios yra kačių akių ligos ir jų simptomai

Katės – tai ne tik meilūs, paslaptingi ir savarankiški augintiniai, bet ir jautrios būtybės, kurių sveikata reikalauja dėmesingumo. Viena iš dažniausiai pasitaikančių sveikatos problemų – akių ligos. Nors kai kurios jų gali būti lengvos ir praeinančios pačios, kitos gali sukelti rimtų pasekmių, įskaitant regos praradimą ar ilgalaikį diskomfortą.

Kačių akių ligos dažnai vystosi nepastebimai – jos linkusios slėpti skausmą ir nesijaučia taip akivaizdžiai kaip, tarkime, šlubavimas ar apetito praradimas. Todėl labai svarbu žinoti, kokie yra pirmieji simptomai, kokios ligos būdingos katėms ir kaip tinkamai reaguoti, pastebėjus pokyčius jų akyse. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime dažniausias akių ligas, jų požymius, gydymo būdus bei prevenciją.

Kodėl katės akys tokios jautrios?

Katės akys – nepaprastai išraiškingos ir unikalios. Jos ne tik leidžia puikiai orientuotis tamsoje, bet ir padeda perduoti emocijas – nuo baimės iki susidomėjimo. Biologiškai kačių regėjimas yra prisitaikęs prie naktinės medžioklės: jų vyzdžiai gali labai išsiplėsti, o tinklainėje esančios specialios ląstelės (strypeliai) leidžia matyti net esant menkam apšvietimui.

Tačiau ši tobula regos sistema turi ir silpnųjų vietų. Katės turi trečiąjį voką – papildomą apsauginę membraną, kuri padeda drėkinti ir saugoti akį. Kai organizmas patiria stresą, infekciją ar nusilpimą, trečiasis vokas gali išlįsti į paviršių – tai vienas pirmųjų signalų, kad gyvūnui kažkas negerai.

Akių jautrumą gali lemti ir išoriniai veiksniai:

• Dulkių, smėlio ar augalų patekimas į akį.
• Alergenai, tokie kaip žiedadulkės ar buitinė chemija.
• Mechaniniai sužeidimai – pvz., žaidžiant su kitomis katėmis.
• Virusinės infekcijos, kurios plinta per orą ar kontaktą.
• Genetinės akių struktūros ypatybės (ypač veislėms su išsikišusiomis akimis, pvz., persams).

Kačių akių ligos dažnai yra ne pavienis susirgimas, o viso organizmo būklės atspindys. Todėl akių simptomai turi būti vertinami rimtai – jie gali būti pirmasis ženklas, kad augintiniui reikia pagalbos.

Dažniausios kačių akių ligos

Katėms diagnozuojamos įvairios akių ligos – nuo uždegimų iki degeneracinių procesų. Kai kurios iš jų yra pavojingos ne tik regai, bet ir pačios katės gyvybei. Toliau apžvelgiame pagrindines būkles, su kuriomis dažniausiai susiduria veterinarai ir augintinių šeimininkai.

Konjunktyvitas (akių uždegimas)

Konjunktyvitas – tai junginės, gleivinės sluoksnio, dengiančio akies baltimą ir vokų vidinę pusę, uždegimas. Tai viena dažniausių kačių akių problemų, pasireiškianti paraudimu, ašarojimu, patinimu ir išskyromis.

Priežastys gali būti įvairios:

• Virusinės infekcijos (ypač herpes virusas).
• Bakterijos (chlamidijos, mikoplazmos).
• Alergenai arba aplinkos dirgikliai (pvz., cigarečių dūmai, dulkės).
• Svetimkūniai, patekę į akį.

Simptomai:

• Vienos arba abiejų akių paraudimas.
• Išskyros (skaidrios, baltos, geltonos ar žalios).
• Padidėjęs mirksėjimas arba akių trynimas.
• Vengimas šviesos, užmerkta akis.

Gydymas priklauso nuo priežasties – dažniausiai skiriami akių lašai, antibiotikai, antivirusiniai ar priešuždegiminiai vaistai. Reikia atminti, kad negydomas konjunktyvitas gali progresuoti į rimtesnes komplikacijas – ragenos opas ar net aklumą.

Trečiojo voko iškritimas

Trečiasis vokas, arba mirksintysis vokas, paprastai nematomas – jis slypi akies kampe ir atsakingas už papildomą apsaugą. Tačiau kai katės organizmas nusilpsta arba patiria stresą, šis vokas gali tapti matomas.

Dažniausios priežastys:

• Virškinimo trakto problemos (pvz., kirminai, viduriavimas).
• Dehidratacija ar bendra organizmo silpnumas.
• Akių infekcijos ar uždegimai.
• Traumų pasekmės.

Tai nėra liga savaime, bet itin aiškus požymis, kad reikia ieškoti pagrindinės priežasties. Kartais trečiasis vokas pasirodo tik trumpam (pvz., po narkozės), tačiau jei jis laikosi ilgiau nei 24 valandas – būtinas veterinaro įvertinimas.

Akių infekcijos (virusinės, bakterinės, grybelinės)

Katės dažnai užsikrečia nuo kitų gyvūnų ar iš aplinkos. Herpes virusas (FHV-1) – bene dažniausia priežastis, ypač tarp kačių, kurios gyveno prieglaudose, daugelyje namų ar lauke. Taip pat dažni bakteriniai užkratai, tokie kaip chlamidijos ar mikoplazmos.

Pagrindiniai simptomai:

• Pūlingos arba gleivėtos išskyros.
• Kvėpavimo takų simptomai (čiaudulys, sloga).
• Ašarojimas ir akių trynimas.
• Trečiojo voko iškritimas.

Virusinės infekcijos dažnai tampa lėtinėmis, todėl net ir pasveikus liga gali vėl atsinaujinti stresinėmis sąlygomis. Gydymui reikalingi antivirusiniai lašai, stiprinantis maistas, papildai ir kruopšti akių higiena.

Akių sužalojimai ir svetimkūniai

Katės yra smalsios ir aktyvios, tad dažnai gali susižeisti akis arba į ją gali patekti smulkių dalelių – smėlio, dulkių, šapų ar net vabzdžių sparnelių. Net nedidelė trauma gali turėti didelį poveikį – ragenos pažeidimas, infekcijos, uždegimai.

Įtarimo požymiai:

• Katė akį stipriai merkia arba visai neužmerkia.
• Pastebimas kraujas, įbrėžimas ar patinimas.
• Akių trynimas letena.
• Staigus jautrumas šviesai ar stiprus mirksėjimas.

Tokiu atveju nerekomenduojama laukti – reikia kuo greičiau kreiptis į veterinarą, nes net nedidelis svetimkūnis gali sukelti opą ar net regos praradimą.

Katarakta ir glaukoma

Šios ligos būdingos vyresnio amžiaus katėms. Katarakta – tai akies lęšiuko drumstėjimas, kuris palaipsniui mažina regėjimą. Glaukoma – tai akispūdžio padidėjimas, kuris sukelia stiprų skausmą ir gali visiškai pažeisti regos nervą.

Būdingi simptomai:

• Drumsta akis, tarsi užpildyta pienu.
• Padidėjusi, blizganti akis.
• Regėjimo sutrikimai – atsitrenkimas į baldus.
• Apskritai pasikeitęs elgesys, letargija.

Šios ligos yra labai pavojingos ir reikalauja specializuoto gydymo – dažnai ilgalaikio, kartais net chirurginio. Glaukoma ypač skausminga, todėl privalu imtis skubių priemonių.

Vizualinis vadovas – Kaip atrodo sveika vs. pažeista katės akis

Vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos gali išmokti kiekvienas kačių augintojas – tai atpažinti skirtumą tarp sveikos ir galimai sergančios akies. Kadangi katės dažnai slepia skausmą ir gali ilgai neparodyti ligos požymių, vizualinė stebėsena tampa itin naudingu įrankiu kasdienėje priežiūroje.

Toliau aprašome pagrindinius vizualinius skirtumus tarp sveikų ir sergančių akių, kad galėtumėte lengviau pastebėti pokyčius.

Kaip atrodo sveika katės akis:

• Akies paviršius skaidrus, be jokių drumstumų ar matomų dėmių.
• Ragena švari ir blizgi, be jokių apnašų.
• Akies baltymas baltas, be paraudimo ar kraujagyslių išsiplėtimo.
• Akys sausos, be išskyrų.
• Trečiasis vokas (mirksintysis vokas) beveik nematomas arba visiškai paslėptas.
• Vyzdžiai simetriški, reaguoja į šviesą vienodai.
• Katė lengvai atmerkia akis, nevengia šviesos, jos žvilgsnis aiškus ir natūralus.

Kaip atrodo serganti ar pažeista katės akis:

• Ragena gali būti drumsta, tarsi „pieninga“ arba su matinėmis dėmėmis.
• Akies paviršius paraudęs, gali būti matomos išsiplėtusios kraujagyslės.
• Akies kampučiuose kaupiasi išskyros – skaidrios, gelsvos, žalios ar net tamsios spalvos.
• Trečiasis vokas matomas, gali dengti trečdalį ar daugiau akies paviršiaus.
• Katė dažnai merkia akį, vengia šviesos arba trina ją letenomis.
• Vyzdžių dydis skiriasi, vienas vyzdys gali nereaguoti į šviesą.
• Akis atrodo išsipūtusi, patinusi arba nenatūraliai didelė (glaukoma).
• Elgesio pokyčiai: katė pasidaro ramesnė, slepiasi, vengia sąlyčio.

Patarimai vizualinei apžiūrai atlikti namuose:

1. Rinkitės šviesią ir ramią vietą, kad katė nesijaustų įbauginta.
2. Naudokite minkštą šluostę ar drėgną vatos tamponėlį, kad pašalintumėte dulkes nuo aplink akių.
3. Švelniai prilaikykite katės galvą, viena ranka galite vos praskleisti vokus.
4. Jei pastebite pakitimus ar išskyras – nefotografuokite, o iškart kreipkitės į veterinarą.

Svarbu: nebandykite lašinti jokių žmogui skirtų akių lašų ar valymo priemonių – katės akys jautresnės nei mūsų, o netinkamas gydymas gali pabloginti būklę.

Pagrindiniai simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

Katės dažnai nekalba – jos nepasiskųs skausmu ar diskomfortu žodžiais. Todėl atsakomybė pastebėti sveikatos problemas tenka mums, jų šeimininkams. Akių ligos gali išsivystyti greitai, o kai kurie simptomai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nereikšmingi. Tačiau net nedidelis pokytis išvaizdoje ar elgsenoje gali būti svarbus.

Toliau pateikiame dažniausius akių ligų simptomus, kuriuos būtina įvertinti rimtai. Jei pastebite vieną ar kelis iš jų – rekomenduojama pasitarti su veterinaru, o ne bandyti gydytis savarankiškai.

Akių ašarojimas

Šiek tiek ašarų – visiškai normalu. Katės akys natūraliai drėkinamos, kad būtų apsaugotos nuo dulkių ar dirgiklių. Tačiau padidėjęs arba nuolatinis ašarojimas gali būti ženklas, kad kažkas negerai.

Kada ašarojimas kelia nerimą:

• Jei ašaros teka nuolat ir formuoja šlapius takelius ant snukučio.
• Jei išskyros tampa spalvotos (geltonos, žalios).
• Jei kartu pastebite paraudimą, trečiojo voko iškritimą ar patinimą.

Dažniausios priežastys – alergijos, infekcijos, dirgikliai, svetimkūniai. Gydymas priklauso nuo priežasties – būtina tiksli diagnozė.

Paraudimas ar patinimas

Jei akies baltymas (junginė) parausta arba atrodo paburkęs, tai vienas aiškiausių uždegimo požymių. Patinę akių vokai ar aplinkiniai audiniai rodo, kad organizmas reaguoja į infekciją, traumą ar kitą dirgiklį.

Kiti lydintys simptomai:

• Katė merkia vieną ar abi akis.
• Akys tampa jautrios šviesai.
• Pastebimas diskomfortas – katė atsitraukia, kai bandote apžiūrėti akį.

Negydomas uždegimas gali komplikuotis – plisti į rageną ar net pažeisti regą visam laikui.

Trečiojo voko pasirodymas

Trečiasis vokas – tai vidinė membrana, kurios sveika katė nerodo. Jei jis tampa matomas (dažniausiai balzganas arba pilkas trikampis akies kampe), tai stiprus signalas, kad katės sveikata sutrikusi.

Dažniausios priežastys:

• Bendras organizmo nusilpimas.
• Virškinimo problemos (pvz., kirminai).
• Sisteminės infekcijos (pvz., virusinės).

Trečiojo voko pasirodymas dažnai lydi kitus simptomus – apetito sumažėjimą, vangumą ar viduriavimą. Tai simptomas, o ne liga, todėl reikia ieškoti pagrindinės priežasties.

Akių trynimas letenomis, blakstienų slinkimas

Jei katė dažnai trina akis letena ar galva į baldus, tai ženklas, kad ją kažkas vargina. Galimas niežėjimas, skausmas, svetimkūnis ar net parazitai.

Ką gali reikšti trynimas:

• Pradinis alergijos požymis.
• Svetimkūnio buvimas (pvz., dulkelės, smėlis).
• Ragenos pažeidimas.
• Infekcinis uždegimas.

Taip pat verta atkreipti dėmesį, jei pastebite blakstienų slinkimą, paraudimą vokų srityje arba jei katė vengia žiūrėti į šviesą. Visa tai gali rodyti akių dirginimą arba uždegiminę reakciją.

Įspėjimas: Kada būtina skubiai kreiptis į veterinarą?

Kai kalbama apie akių sveikatą, delsti negalima. Kai kurios akių ligos gali progresuoti greitai – per kelias dienas arba net valandas. Jei laiku nesikreipsite į veterinarą, katė gali patirti ilgalaikių komplikacijų, įskaitant regėjimo praradimą ar stiprų skausmą.

Žemiau pateikiame kritinius simptomus, kurių pasireiškus būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos kliniką. Net jei simptomai atrodo nežymūs, bet išlieka kelias dienas – tai jau rimtas signalas.

Kreipkitės į veterinarą, jei pastebite:

• Katė visiškai neužmerkia arba atvirkščiai – laiko akį visą laiką užmerktą.
  Tai gali reikšti stiprų skausmą, ragenos opą ar svetimkūnį.
• Pastebimas žaizdos žymės, kraujosruvos aplink akis arba iš akies.
  Tokie pažeidimai reikalauja greito gydymo, kad būtų išvengta infekcijos ar regos praradimo.
• Drumsta, „pieninga“ akis, kuri netenka skaidrumo.
  Tai gali būti katarakta, glaukoma ar uždegimo pasekmė – visais atvejais reikia specialisto įsikišimo.
• Katės vyzdžiai tampa nevienodo dydžio arba nereaguoja į šviesą.
  Tai gali būti neurologinio pažeidimo požymis, net susijęs su galvos trauma ar augliu.
• Akies paviršiuje atsiranda matomos dėmės, opos, įbrėžimai.
  Nepažeista ragena turi būti skaidri – bet koks matomas pokytis yra pavojingas.
• Ypač stiprus ašarojimas, pūlingos išskyros.
  Jei akys „bėga“ nuolat ir išskyros tirštos ar smirdančios – tai dažnai reiškia pažengusią infekciją.
• Staigus katės elgsenos pasikeitimas: slepiasi, išsigandusi, jautri šviesai, atsisako maisto.
  Tokie pokyčiai rodo, kad katė jaučia diskomfortą arba skausmą.

Svarbu prisiminti:

Kai akys atrodo nenormaliai – nelaikykite to kosmetine problema. Pradinės akių ligos gali būti neskausmingos, tačiau net ir paprastas konjunktyvitas gali virsti ragenos opalige ar sukelti nuolatinį regėjimo praradimą. Kuo greičiau reaguosite – tuo mažesnė tikimybė, kad prireiks sudėtingo ar ilgo gydymo.

Kaip padėti katei namuose (iki vizito pas veterinarą)

Kai pastebite pirmuosius akių problemų požymius – nesvarbu, ar tai ašarojimas, paraudimas ar užmerktos akys – labai svarbu kuo greičiau kreiptis į veterinarą. Tačiau ne visada pavyksta tai padaryti iškart. Todėl verta žinoti, ką galite padaryti namų sąlygomis, kad palengvintumėte katės būklę ir nepridarytumėte žalos.

1. Užtikrinkite ramybę ir švarią aplinką

Katė, kurios akis skauda ar dirgina, dažnai tampa jautresnė garsams, ryškiai šviesai ir stresui.

• Perkelkite ją į tylų, tamsesnį kambarį, kur ji galėtų pailsėti.
• Venkite ryškių lempų ar atviro saulės šviesos šaltinio.
• Neverskite jos žaisti ar liesti akies – net jeigu jums atrodo, kad reikia apžiūrėti ją iš arčiau.

2. Švelnus akių valymas

Jei matote, kad aplink akis susikaupusios džiūvusios išskyros ar purvas, galite jas švelniai pašalinti.

Kaip tai padaryti saugiai:

• Naudokite sterilų fiziologinį tirpalą (pvz., natrio chlorido 0.9%) iš vaistinės.
• Suvilgykite vatos diskelį ar marlės gabalėlį (nesterilų popierinį rankšluostį naudoti nerekomenduojama).
• Švelniai nuvalykite tik akių kampučius – jokiu būdu netrinkite ar nespauskite pačios akies.
• Kiekvienai akiai naudokite atskirą diskelį, kad neužkrėstumėte abiejų akių, jei infekcija yra vienašalė.

3. Nestatykite diagnozės – venkite žmogaus vaistų

Bene didžiausia klaida – tai naudoti žmogui skirtus akių lašus ar antibiotikus, kurie „guli namų vaistinėlėje“. Katės fiziologija labai skiriasi nuo žmogaus, todėl net lašai, kurie mums atrodo saugūs (pvz., nuo alergijos ar paraudimo), katei gali sukelti rimtą toksiškumą ar pabloginti situaciją.

Jeigu esate gavę konkrečius veterinaro nurodymus dėl akių priežiūros – laikykitės jų griežtai. Bet jeigu ne – geriausia nieko nelašinti be konsultacijos.

4. Stebėkite simptomų progresą

Labai naudinga vesti trumpą simptomų dienoraštį:

• Kurią dieną pastebėjote pirmuosius simptomus?
• Ar akių išskyros stiprėja?
• Ar katė vis dar valgo, žaidžia, bendrauja?
• Ar viena akis paveikta labiau nei kita?

Šie pastebėjimai gali labai padėti veterinarui greičiau nustatyti problemos kilmę ir paskirti tikslinį gydymą.

5. Venkite savarankiško gydymo „nuojauta“

Internete gausu įvairių liaudiškų patarimų: ramunėlių arbata, medus, arbatmedžių aliejus, burokėlių sultys… Visa tai katėms visiškai netinka, o kai kuriais atvejais – tiesiog pavojinga. Pvz., arbatmedžių aliejus yra toksiškas katėms, o netinkamos koncentracijos žolelių nuovirai gali sukelti papildomą dirginimą.

Apibendrinant: kol laukiate vizito pas veterinarą – svarbiausia yra švara, švelni priežiūra ir neperlenkti lazdos. Mažiau – dažnai yra daugiau, kai kalbame apie akių sveikatą.

Akių ligų prevencija

Tinkama prevencija – vienas svarbiausių žingsnių siekiant apsaugoti katės akis nuo infekcijų, sužeidimų ar degeneracinių pokyčių. Nors ne visų ligų galima išvengti, žinodami pagrindinius priežiūros principus, galite reikšmingai sumažinti akių sutrikimų tikimybę.

Reguliarus akių stebėjimas

Savaitinė vizualinė apžiūra gali padėti anksti pastebėti besivystančias problemas. Sveikos katės akys yra skaidrios, be išskyrų, trečiasis vokas nematomas. Pastebėjus paraudimą, nuolatinį ašarojimą, patinimą ar pakitusius vyzdžių dydžius, vertėtų nedelsti ir pasitarti su veterinaru. Kartais net nedidelis pokytis gali reikšti uždegimą ar infekciją.

Švari ir saugi aplinka

Akių ligų rizika padidėja, kai katė gyvena nešvarioje ar dulkėtoje aplinkoje. Taip pat žalingi yra stiprūs kvapai, aerozoliai, žiedadulkės, dūmai. Rekomenduojama nuolat prižiūrėti katės miegamąją vietą, žaislus, pašalinti galimus dirgiklius, o jei katė laisvai vaikšto lauke – užtikrinti, kad jos aplinkoje nebūtų pavojingų augalų ar šiukšlių, galinčių patekti į akis.

Skiepijimas ir imuniteto stiprinimas

Daugelis kačių akių infekcijų yra virusinės kilmės. Skiepijimas nuo herpes viruso (FHV-1), kaliciviruso ir panleukopenijos padeda apsaugoti ne tik nuo sisteminių, bet ir nuo lokalizuotų akių ligų. Be to, stipri imuninė sistema – geriausia gynyba nuo atkryčių. Tai galima pasiekti tinkamu maitinimu, papildais bei vengiant streso.

Subalansuota mityba ir mitybinės medžiagos

Katės racione turi būti pakankamai taurinų, vitamino A ir omega-3 riebalų rūgščių. Šios medžiagos yra būtinos tinkamai ragenos, tinklainės ir lęšiuko veiklai. Mažos kokybės pašarai ar netinkamas maisto pasirinkimas gali lemti ne tik bendrą silpnumą, bet ir greičiau atsirandančias akių problemas. Gydytojai rekomenduoja rinktis tik aukštos kokybės pašarus, o prireikus – papildyti racioną akių sveikatai skirtomis formulėmis.

Vizitai pas veterinarą

Net jei katė atrodo visiškai sveika, prevenciniai vizitai bent kartą per metus leidžia anksti aptikti tyliai besivystančias ligas, pavyzdžiui, glaukomą ar kataraktą. Veterinaras turi specialius instrumentus, leidžiančius ištirti akispūdį, rageną, tinklainę ir kitas svarbias akių struktūras – tai padeda užkirsti kelią sudėtingesniam gydymui ateityje.

Lentelė: Kačių akių ligos ir jų simptomai

Toliau pateikiama struktūruota lentelė, padedanti greitai suprasti, kokios ligos dažniausiai pasitaiko katėms, kokie jų požymiai bei ar galima taikyti pagalbą namuose. Tai naudinga tiek pradiniam įvertinimui, tiek pasiruošimui vizitui pas veterinarą.

Liga	Dažniausi simptomai	Ar galima gydyti namuose?	Kada kreiptis į veterinarą?
Konjunktyvitas	Paraudimas, ašarojimas, išskyros, jautrumas šviesai	Laikina higiena galima, bet būtina specialisto konsultacija	Jei simptomai išlieka ilgiau nei 2 dienas arba pasireiškia pūlingos išskyros
Trečiojo voko iškritimas	Matomas balkšvas ar pilkas audinys akies kampe	Ne, tai yra simptomas, reikalaujantis priežasties nustatymo	Nedelsiant – dažnai rodo sistemines ligas ar skausmą
Akių infekcijos (virusinės, bakterinės)	Pūlingos arba lipnios išskyros, čiaudulys, patinimas, trečiasis vokas	Ne, būtinas gydymas antibiotikais ar antivirusiniais vaistais	Kuo greičiau – infekcija gali išplisti ar tapti lėtine
Ragenos opa ar sužeidimas	Merkimas akies, skausmas, mirksėjimas, kraujas ar įbrėžimai	Ne, reikalinga profesionali pagalba ir dažnai specialūs lašai	Skubiai – kiekviena valanda svarbi
Katarakta, glaukoma	Drumsta akis, padidėjęs akispūdis, regos sutrikimai	Ne, reikalingas ilgalaikis ar chirurginis gydymas	Nedelsiant – dėl skausmo ir galimo regos praradimo

Ką verta įsidėmėti rūpinantis katės akių sveikata?

Akių ligos – tai ne tik estetinė ar laikina problema. Katės akys – vienas jautriausių jų organizmo organų, todėl bet koks pokytis jose gali būti ženklas, kad reikia nedelsti. Nors simptomai kartais atrodo nežymūs – vos šiek tiek padidėjęs ašarojimas ar truputis paraudimo – jie dažnai slepia gilesnius uždegiminius ar infekcinius procesus.

Svarbiausia – mokėti stebėti. Jei žinote, kaip atrodo sveika akis, pastebėsite ir pirmuosius nukrypimus. Reakcija į šviesą, trečiojo voko pasirodymas, neįprastos išskyros – visi šie požymiai rodo, kad katės sveikata gali būti sutrikusi.

Negalima pamiršti ir profilaktikos: tinkama mityba, higiena, švari aplinka, reguliarus skiepijimas bei periodiniai vizitai pas veterinarą padeda išvengti daugumos pavojingų būklių. Net jei katė gyvena tik namuose – akių infekcijos ir traumos gali ją užklupti netikėtai.

Kuo anksčiau pastebėsite ir reaguosite – tuo didesnė tikimybė, kad augintinė išliks sveika, gyvybinga ir laiminga.

Dažniausiai užduodami klausimai apie kačių akių ligas