Šuns mityba – tai visas per dieną gaunamas maistas, įskaitant skanėstus ir kąsnelius nuo stalo. Sveikam šuniui paprasčiausias kasdienis pasirinkimas yra jo amžiui, dydžiui ir poreikiams tinkantis visavertis pašaras. Vien mėsa, košė ar namuose atsitiktinai sumaišyti produktai visaverčio raciono neatstoja, net jeigu šuo juos noriai ėda.
Keičiant šuniuko maistą svarbiausia išlaikyti augimui tinkamą mitybą ir naują pašarą įvesti palaipsniui. Pirmiausia patikrinama naujo produkto paskirtis, tada mažinama senojo dalis ir stebima savijauta. Jei šuniukas vemia, viduriuoja, neėda ar tampa vangus, keitimo grafiko tęsti bet kokia kaina nereikia. Tokiu atveju svarbesnė veterinaro konsultacija.
Trumpai apie šuns mitybą:
Kasdienai tinka visavertis, konkrečiam gyvenimo etapui skirtas pašaras. Sausas ir drėgnas maistas gali būti tinkami, tačiau jų porcijos nelygios. Naujas pašaras įvedamas mažomis dalimis; vanduo visada turi būti pasiekiamas. Negalavimų negalima automatiškai nurašyti prisitaikymui.
Kuo minta šuo ir kokių medžiagų jam reikia
Šuniui reikia baltymų, riebalų, vitaminų, mineralinių medžiagų ir vandens. Maistą vertinti vien pagal tai, kiek jame mėsos, nepakanka: svarbūs visų reikalingų medžiagų kiekiai, jų santykis ir tai, ar šuo gali jas pasisavinti. Todėl didelis baltymų skaičius ar graži mėsos nuotrauka ant pakuotės dar neatsako, ar pašaras tinka konkrečiam augintiniui.
Skirtingi produktai gali būti pagaminti iš skirtingų žaliavų ir vis tiek patenkinti šuns poreikius. Pirmasis ingredientas nėra patikimas viso produkto kokybės matas. Svarbiau, kam pašaras skirtas, kas sudarė jo receptą, kaip kontroliuojama gamyba ir ar gamintojas pateikia informaciją apie maistingumą.
Vien virtos vištienos su ryžiais ar mėsos su daržovėmis negalima laikyti nuolatiniu subalansuotu racionu. Jei norima šerti namuose ruoštu maistu, receptą konkrečiam šuniui turi sudaryti veterinarinės mitybos specialistas. Savarankiškas vitaminų ar kalcio pridėjimas šios užduoties patikimai neišsprendžia.
Kaip iš etiketės pasirinkti tinkamą pašarą
Lietuvoje parduodamoje pakuotėje pirmiausia verta ieškoti užrašo „visavertis pašaras“ ir nurodyto gyvūno bei gyvenimo etapo. Užrašas „papildomas pašaras“ reiškia kitą paskirtį: toks produktas nėra vienintelis kasdienis maistas. Kai kurie konservai, kąsneliai ar priedai atrodo kaip pilnas valgis, tačiau jų paskirtį parodo etiketė, o ne išvaizda.
Toliau tikrinamos šėrimo ir laikymo instrukcijos, galiojimo terminas bei gamintojo kontaktai. Jei neaišku, ar pašaras tinka augančiam didelės veislės šuniukui, atsakymo geriau paprašyti gamintojo ir veterinaro. Vien žodžiai „premium“, „holistinis“ ar „natūralus“ tokio patvirtinimo nesuteikia.
Šunims, tinkamam amžiui ir augimo etapui. Suaugusių šunų maistas nėra savaiminis pasirinkimas augančiam šuniukui.
Kasdienio raciono pagrindui – visavertis pašaras. Papildomas pašaras ir skanėstai jo nepakeičia.
Ieškoma paros šėrimo lentelė ir energinė vertė. Jei kalorijų pakuotėje nėra, jų klausiama gamintojo.
Paliekama originali pakuotė su partijos numeriu, galiojimo data ir laikymo nurodymais.
Sausas ar drėgnas maistas šuniui
Abu variantai gali būti tinkami, jei yra visaverčiai ir pritaikyti tam pačiam gyvenimo etapui. Skiriasi vandens kiekis, energijos koncentracija, tekstūra ir laikymas. Todėl vieno produkto gramų negalima tiesiog pakeisti tokiu pačiu kito produkto gramų kiekiu.
Maišant sausą ir drėgną maistą svarbu ne pridėti antrą pilną porciją, o paskirstyti visą paros maistą. Tai patogiausia suderinti pagal abiejų produktų energinę vertę arba gamintojo pateiktas bendro šėrimo rekomendacijas. Vanduo turi būti prieinamas ir tada, kai šuo gauna drėgno pašaro.
Patogu pasverti, padalyti ir dalį panaudoti mokymui. Svarbu sandariai laikyti originalią pakuotę pagal gamintojo nurodymus ir nepasikliauti vien neapibrėžtu samteliu.
Gali tikti kasdienai arba būti derinamas su sausu, jei yra visavertis. Atidarytas laikomas pagal etiketę; nesuėstas maistas neturi ilgai stovėti šiltame dubenyje.
Patogumas šeimai taip pat svarbus. Tinkamiausias planas yra toks, kurio galima nuosekliai laikytis: pamatuoti maistą, išplauti indus ir saugiai laikyti likučius. Brangesnis ar sudėtingiau pateikiamas produktas savaime nėra geresnis.
Kuo skiriasi šuniuko ir suaugusio šuns maistas
Augančio šuniuko poreikiai skiriasi nuo suaugusio šuns. Renkantis pašarą svarbus ne tik dabartinis svoris, bet ir numatomas suaugusio gyvūno dydis. Didelių veislių šuniukams ypač svarbu tinkamas augimo tempas ir maistinių medžiagų pusiausvyra, todėl porcijų didinimas „kad greičiau užaugtų“ nėra geras tikslas.
Pereiti prie suaugusių šunų maisto reikia tada, kai tam ateina tinkamas augimo etapas. Vienos datos visoms veislėms nėra: mažas ir labai didelis šuo subręsta skirtingu laiku. Planą verta aptarti su veterinaru, ypač jei šuniukas liesėja, sparčiai storėja ar turi sveikatos problemų.
Šis pasirinkimas skiriasi nuo valgymų skaičiaus per dieną. Jei namuose dar visai jaunas augintinis, 8 savaičių šuniuko maitinimo gide atskirai paaiškinta, kaip padalyti jo paros maistą. Naujas pašaro pavadinimas pats savaime nepakeičia amžiui tinkamo šėrimo režimo.
Kada verta keisti šuns pašarą
Keitimas gali būti reikalingas augant, pasikeitus kūno būklei, aktyvumui ar veterinarui paskyrus kitą mitybą. Tačiau sveikam šuniui, kuris gerai toleruoja tinkamą visavertį maistą, nuolatinė produktų kaita vien dėl įvairovės nėra būtina. Dažni pakeitimai taip pat apsunkina supratimą, nuo ko pasikeitė išmatos ar apetitas.
Prieš keičiant pravartu užsirašyti, ką ir kiek šuo gauna dabar. Į sąrašą įtraukiami skanėstai, kramtalai, papildai ir šeimos narių duodami kąsneliai. Kartais problema yra ne pasirinktas produktas, o per didelis bendras jo kiekis arba keli vienu metu atsiradę nauji priedai.
Jei pašaras keičiamas dėl įtariamos ligos ar alergijos, savarankiškas bandymas pagal bendrą grafiką gali netikti. Gydomosios ar eliminacinės dietos planą nustato veterinaras. Tokiu atveju net nedideli neplanuoti skanėstai gali trukdyti įvertinti rezultatą.
Kaip palaipsniui pakeisti šuniuko maistą
Pirmomis dienomis naujuose namuose verta tęsti ankstesnį tinkamą maistą ir sužinoti jo tikslų pavadinimą bei porcijas. Kai keitimas suplanuotas, pasiruošiama abiejų produktų: seno pašaro turi likti perėjimui, o naujasis turi tikti šuniuko augimui. Vienu metu geriau nekeisti ir pašaro, ir daugybės skanėstų.
Toliau pateikta orientacinė laipsniško keitimo seka. Ji nėra privalomas keturių dienų grafikas: prie kiekvieno etapo galima užtrukti ilgiau. Naujo maisto dalis didinama tik tada, kai šuniukas jaučiasi įprastai, noriai ėda ir jo išmatos išlieka normalios. Sergančiam ar labai jautriam gyvūnui individualų tempą parenka veterinaras.
Pradžioje didžiąją numatyto paros maisto dalį sudaro senasis pašaras, o naujo įmaišoma nedaug. Stebimos išmatos, apetitas ir aktyvumas.
Jei savijauta įprasta, senojo dalis mažinama, o naujo didinama. Šiame etape nepridedama naujų kramtalų ar kitų nepažįstamų produktų.
Toliau didinama naujo pašaro dalis, kol seno lieka tik nedaug. Atsiradę negalavimai yra priežastis sustoti ir pasitarti, o ne skubinti perėjimą.
Visiškai pereinama tik gerai toleruojant ankstesnius etapus. Toliau stebimas svoris, kūno būklė ir tai, ar paros kiekis atitinka naujo produkto rekomendacijas.
Ši seka aprašo santykio keitimą, o ne universalią gramų normą. Jei produktų kaloringumas skiriasi, vienoda jų masė nesuteikia vienodai energijos. Kiekius reikia suderinti pagal abiejų pašarų šėrimo instrukcijas ir prireikus kreiptis į veterinarą ar gamintoją. Naujasis maistas pakeičia senojo dalį, o ne atsiranda kaip papildomas pilnas dubuo.
Ką daryti, jei keičiant maistą sutriko virškinimas
Ne kiekvienas viduriavimas ar vėmimas reiškia, kad pašaras tiesiog netinka. Taip gali pasireikšti ir kitos problemos, todėl vien pagal sutapusią datą diagnozės nustatyti negalima. Ypač atsargiai vertinamas jauno šuniuko vangumas, neėdimas ar pakartotinis vėmimas.
Nedidinkite naujo maisto dalies ir susisiekite su veterinaru, jei išmatos akivaizdžiai pasikeitė ar atsirado kitų negalavimų. Užrašykite, kada pradėtas keitimas, kokie produktai naudoti ir kiek jų duota. Nuotrauka, pakuotės bei trumpi kasdieniai užrašai padeda gydytojui įvertinti situaciją.
| Kas pastebėta? | Koks kitas veiksmas? |
|---|---|
| Kas pastebėta? Šuo žvalus, įprastai ėda ir tuštinasi | Koks kitas veiksmas? Toliau laikomasi pasirinkto lėto keitimo plano. |
| Kas pastebėta? Minkštesnės išmatos, pasikeitęs apetitas ar niežėjimas | Koks kitas veiksmas? Neskubinama naujo maisto dalis; tariamasi dėl priežasties ir plano. |
| Kas pastebėta? Šuniukas vangus, neėda, pakartotinai vemia ar viduriuoja | Koks kitas veiksmas? Į veterinarą kreipiamasi nedelsiant; nelaukiama grafiko pabaigos. |
| Kas pastebėta? Kraujas, griuvimas, sunkus kvėpavimas ar įtariamas apsinuodijimas | Koks kitas veiksmas? Reikalinga skubi veterinarinė pagalba. |
Vandens prieinamumas svarbus, bet jis nepakeičia pagalbos, jei gyvūnas negali atsigerti ar išvemia vandenį. Savarankiškai neduodami žmonėms skirti vaistai nuo viduriavimo. Jei šuo nenori ėsti ir neseniai pašaras nekeistas, verta vadovautis apetito stokos ir skubumo gidu, o ne vis išbandyti naują maisto rūšį.
Kaip į bendrą racioną įtraukti skanėstus
Skanėstai taip pat yra maistas. Įprasta rekomendacija sveikam šuniui – jais ir kitais nevisaverčiais priedais skirti ne daugiau kaip maždaug dešimtadalį paros kalorijų. Tai nėra dešimtadalis dubens tūrio ar tiek pat gramų: mažas riebus kąsnelis gali turėti nemažai energijos.
Mokymui patogu atsidėti dalį dienai pasverto visaverčio pašaro. Taip lengviau kontroliuoti bendrą kiekį ir keičiant maistą neįvesti dar vieno naujo produkto. Visi šeimos nariai turėtų žinoti, ar tos dienos skanėstų dalis jau sunaudota.
Nereikia automatiškai pridėti vitaminų ar mineralų prie tinkamo visaverčio pašaro. Daugiau ne visada reiškia geriau, ypač augant. Papildai parenkami dėl konkretaus poreikio, o ne todėl, kad šuo mėgsta jų skonį ar pakuotė žada greitesnį augimą.
Kokio maisto šuniui duoti negalima
Šuniui neduodama šokolado ir kofeino turinčių produktų, vynuogių bei razinų, svogūnų ir česnakų, alkoholio ar ksilitoliu saldintų gaminių. Pavojus priklauso nuo produkto ir suėsto kiekio, tačiau namuose nėra patikimo būdo pagal vien šuns išvaizdą nuspręsti, kad viskas saugu. Įtarus, jog suėstas toks produktas, reikia iš karto susisiekti su veterinaru.
Kaulai taip pat nėra būtina kasdienės mitybos dalis. Jie gali sužaloti virškinamąjį traktą ar jį užkimšti, o žalia mėsa gali būti užteršta bakterijomis. Šuns šėrimo nereikia grįsti mintimi, kad bet kas „natūralu“ savaime yra saugu.
Veterinarui naudinga pasakyti produkto pavadinimą, apytikslį kiekį, suėdimo laiką ir šuns svorį. Pakuotę verta išsaugoti. Laukimas, kol prasidės simptomai, ar savarankiškas vėmimo sukėlimas nėra tinkamas įprasto maisto keitimo plano pakaitalas.
Kaip suprasti, ar kasdienis šėrimo planas tinka
Tinkamumą geriausia vertinti nuosekliai: fiksuoti svorį, stebėti kūno formas, apetitą, išmatas ir aktyvumą. Vien tuščias dubuo ar blizgantis kailis neįrodo, kad racionas subalansuotas. Jei svoris be aiškios priežasties keičiasi, maisto kiekį ir sveikatą verta aptarti su veterinaru.
Ant pakuotės pateiktos porcijos yra pradinis orientyras, o ne nekintantis pažadas kiekvienam šuniui. Tos pačios veislės, bet skirtingai aktyviems ar skirtingos kūno būklės šunims gali reikėti nevienodo kiekio. Augantis šuniukas vertinamas iš naujo jam augant.
Geras pradinis planas paprastas: tinkamas visavertis maistas, pamatuota paros porcija, švarus vanduo ir aiški keitimo eiga. Jei reikalingi pakeitimai, jie daromi dėl pastebėto poreikio, po vieną ir stebint rezultatą. Taip lengviau pastebėti, kas iš tiesų padeda konkrečiam augintiniui.
Dažniausi klausimai apie šuns maistą
Kasdieniai sprendimai priklauso nuo pašaro paskirties ir paties šuns. Toliau pateikti atsakymai papildo pasirinkimo bei keitimo eigą; sergančio gyvūno individualus planas derinamas su veterinaru.
Ar šunį galima šerti vien mėsa?
Vien mėsa neužtikrina visų reikalingų maistinių medžiagų ir tinkamo jų santykio. Kasdienai pasirenkamas tinkamas visavertis pašaras arba specialisto konkrečiam šuniui sudarytas namuose ruošiamo maisto receptas.
Ar konservai gali būti pagrindinis šuns maistas?
Taip, jei jie pažymėti kaip visaverčiai ir skirti šuns gyvenimo etapui. Papildomi pašarai ar skanėstai, nors atrodo panašiai, nėra vienintelis kasdienis racionas.
Ar naują pašarą galima iš karto duoti vietoje senojo?
Įprastai naujas maistas įvedamas palaipsniui, mažinant senojo dalį ir stebint savijautą. Staiga keisti pagal individualų gydymo planą gali nurodyti veterinaras.
Per kiek laiko pakeisti šuniuko maistą?
Vieno termino visiems nėra. Perėjimas trunka kelias dienas ar ilgiau, o prie kiekvieno etapo užtrunkama pagal toleravimą. Jei šuniukas negaluoja, grafiko tęsti nereikia – būtina veterinaro konsultacija.
Ar maišant sausą ir drėgną maistą reikia mažinti porciją?
Reikia suderinti bendrą paros kiekį, o ne duoti po visą abiejų produktų porciją. Skirtingų pašarų kaloringumas nevienodas, todėl kiekiai derinami pagal etiketes ir gamintojo ar veterinaro rekomendacijas.
Ar augančiam šuniukui reikia papildomo kalcio?
Prie tinkamo visaverčio augimui skirto pašaro kalcis savarankiškai nepridedamas. Papildų poreikį ir jų kiekį įvertina veterinaras.
Ar minkštesnės išmatos visada reiškia alergiją pašarui?
Ne. Virškinimo pokyčių priežasčių yra įvairių, todėl alergija vien pagal išmatas nenustatoma. Nedidinama naujo maisto dalis, o dėl simptomų, ypač šuniuko, tariamasi su veterinaru.
