Muskusinė antis: savybės ir auginimas

Muskusinė antis vis dažniau pasirenkama ne tik ūkiuose, bet ir mažesniuose kiemuose ar sodybose. Ji vertinama dėl ramaus būdo, tvirto kūno ir palyginti nesudėtingo auginimo. Nors išvaizda kiek skiriasi nuo mums įprastų ančių, ši rūšis greitai randa savo vietą tarp kitų naminių paukščių.

Daugelį žmonių muskusinė antis domina dėl praktiškų priežasčių – ji laikoma ištverminga, gerai prisitaikančia prie įvairių sąlygų ir nereikalaujančia sudėtingos priežiūros. Tačiau norint sėkmingai ją auginti, svarbu suprasti jos būdą, poreikius ir skirtumus nuo kitų ančių.

Pagrindinės muskusinės anties savybės

Muskusinė antis išsiskiria savo išvaizda ir elgesiu. Ji dažnai laikoma ramesne nei dauguma kitų ančių, todėl gerai tinka ūkiams, kur norima mažiau triukšmo. Skirtingai nei kitos antys, muskusinės dažniau šnypščia ar tyliai burbuliuoja, o ne garsiai krykščia.

Išvaizdoje ryškiausias bruožas – raudonos odos ataugos aplink snapą ir akis, ypač ryškios patinams. Kūnas stambus, krūtinė plati, o kojos stiprios. Patinai paprastai gerokai didesni už pateles, todėl juos nesunku atskirti.

Elgesio požiūriu muskusinės antys laikomos:

• gana savarankiškomis,
• mažiau linkusiomis klajoti,
• gerai perinčiomis ir prižiūrinčiomis jauniklius.

Jos gerai skrenda, ypač jaunesnės ar lengvesnės, todėl kai kuriais atvejais reikia pasirūpinti aptvarais ar sparnų karpymu.

Muskusinių ančių laikymo sąlygos

Muskusinės antys laikomos gana nepretenzingomis, tačiau tinkamos sąlygos tiesiogiai lemia jų sveikatą, augimą ir elgesį. Skirtingai nei dauguma ančių, jos nėra labai priklausomos nuo vandens telkinio, todėl puikiai tinka ir tiems, kurie neturi tvenkinio.

Svarbiausia – sausas, apsaugotas būstas. Muskusinės antys nemėgsta drėgmės ir skersvėjų, todėl patalpa turi būti gerai vėdinama, bet ne perpučiama. Grindys dažniausiai dengiamos šiaudais ar pjuvenomis, kurios reguliariai keičiamos, kad būtų išvengta drėgmės ir kvapų.

Lauke joms reikalingas aptvertas kiemas ar ganykla, kur jos galėtų vaikščioti, ieškoti žolės, vabzdžių ir natūralaus maisto. Jos gana ramios ir dažnai laikosi netoli namų, tačiau dėl gebėjimo skristi verta pagalvoti apie aptvaro aukštį arba kitas saugumo priemones.

Vanduo muskusinėms antims reikalingas gerti ir nusiprausti, tačiau didelis tvenkinys nėra būtinas. Pakanka negilaus indo, kuriame jos galėtų pamirkyti snapą ir išsiplauti plunksnas.

Muskusinių ančių laikymo sąlygų apžvalga

Muskusinės antys taip pat gerai toleruoja vėsesnį orą, tačiau žiemą svarbu, kad patalpoje nebūtų drėgna. Sausa aplinka joms daug svarbesnė nei aukšta temperatūra.

Muskusinių ančių mityba

Muskusinės antys laikomos gana nereikliomis maistui, tačiau tinkama mityba turi didelę įtaką jų augimui, sveikatai ir produktyvumui. Šios antys gerai išnaudoja natūralų pašarą, todėl dalį maisto jos dažnai susiranda pačios – lesdamos žolę, vabzdžius ar kitus smulkius bestuburius.

Kasdieniam šėrimui dažniausiai naudojami grūdai arba kombinuoti pašarai. Grūdai gali būti kviečiai, miežiai, avižos ar kukurūzai, tačiau svarbu, kad racionas būtų įvairus. Vien tik vienos rūšies grūdai ilgainiui gali lemti maistinių medžiagų trūkumą.

Labai naudinga papildyti racioną žaliuoju pašaru. Šviežia žolė, daržovių lapai, virtos daržovės ar net daržo atliekos padeda palaikyti gerą virškinimą. Taip pat svarbu, kad antys visada turėtų švaraus vandens, nes be jo jos negali tinkamai suvirškinti maisto.

Jauniklių mityba šiek tiek skiriasi. Pirmosiomis savaitėmis jiems reikalingas smulkesnis, baltymingesnis pašaras, kad augimas būtų tolygus. Vėliau racionas palaipsniui prilyginamas suaugusių ančių mitybai.

Subalansuota mityba padeda muskusinėms antims išlikti aktyvioms, augti tolygiai ir gerai perėti, todėl šėrimo klausimas neturėtų būti paliekamas atsitiktinumui.

Muskusinių ančių veisimas ir perėjimas

Muskusinės antys labai dažnai vertinamos būtent dėl gerų perėjimo savybių. Skirtingai nei kai kurios kitos ančių veislės, jos turi stiprų motinišką instinktą ir dažniausiai puikiai peri kiaušinius bei prižiūri jauniklius be žmogaus įsikišimo.

Perėjimo laikotarpiu patelė pati susiranda ramią, nuošalią vietą. Tai gali būti kampas pastogėje, dėžė, statinė ar kita apsaugota erdvė. Svarbiausia, kad vieta būtų sausa, rami ir netrikdoma. Jei patelė jau pasirinko vietą, jos geriau nekeisti – perkėlimas gali lemti, kad ji apleis lizdą.

Paprastai patelė peri 15–20 kiaušinių, o perėjimas trunka apie 33–35 dienas, t. y. šiek tiek ilgiau nei daugumos kitų ančių. Perėjimo metu ji retai palieka lizdą, tik trumpam pavalgyti ir atsigerti.

Išsiritę ančiukai būna gana stiprūs ir greitai pradeda judėti. Patelė juos veda, saugo ir moko ieškoti maisto. Šiuo laikotarpiu labai svarbu užtikrinti, kad jaunikliai turėtų saugų priėjimą prie maisto ir vandens, bet nebūtų pavojaus nuskęsti.

Muskusinių ančių perėjimo ypatumai

Svarbu žinoti, kad patinai perėjime nedalyvauja, o kartais net gali trukdyti. Todėl perėjimo metu dažnai rekomenduojama juos laikyti atskirai.

Muskusinių ančių privalumai ir trūkumai

Prieš nusprendžiant auginti muskusines antis, verta įvertinti ne tik jų teigiamas savybes, bet ir tam tikrus niuansus, su kuriais gali tekti susidurti. Ši antis tinka ne visiems, tačiau daugeliu atvejų jos privalumai nusveria trūkumus.

Vienas didžiausių muskusinių ančių privalumų – ramus būdas. Jos kur kas tylesnės nei įprastos antys, todėl puikiai tinka gyvenantiems arčiau kaimynų. Taip pat jos mažiau linkusios klaidžioti ir dažniausiai laikosi savo teritorijoje.

Kitas svarbus privalumas – geras perėjimas. Patelės dažnai pačios sėkmingai išperi kiaušinius ir augina jauniklius, todėl nereikia inkubatorių ar nuolatinės žmogaus priežiūros. Be to, muskusinės antys laikomos atspariomis ir ištvermingomis, jei užtikrinamos sausos laikymo sąlygos.

Vis dėlto yra ir trūkumų. Muskusinės antys:

• gerai skrenda, todėl gali išskristi iš atviro kiemo,
• lėčiau auga nei kai kurios kitos mėsinės antys,
• nemėgsta drėgmės, todėl reikalauja sausesnių patalpų.

Muskusinių ančių privalumai ir trūkumai

Įvertinus šiuos aspektus, galima lengviau nuspręsti, ar muskusinė antis tinka jūsų ūkiui ar kiemui. Dažniausiai jos pasirenkamos nedideliems ūkiams, sodyboms ir pradedantiesiems augintojams.

Ar muskusinė antis tinka jūsų ūkiui?

Muskusinė antis – tai ramus, ištvermingas ir gana savarankiškas paukštis, puikiai tinkantis tiek mažesniems ūkiams, tiek sodyboms. Ji išsiskiria tylia elgsena, geru perėjimu ir tuo, kad nėra labai priklausoma nuo vandens telkinių. Tinkamai laikoma ir šeriama, ši antis gali tapti patikimu ir nereikliu kiemo gyventoju.

Svarbiausia auginant muskusines antis – sausa aplinka, pastovus maistas ir ramybė perėjimo metu. Nors jos turi tam tikrų ypatumų, pavyzdžiui, gebėjimą skristi ar lėtesnį augimą, daugeliui augintojų šie niuansai nesukelia didelių sunkumų.

Jei ieškote ramios, mažiau triukšmingos ir natūraliai perinčios anties, muskusinė antis dažnai tampa labai geru pasirinkimu.

Muskusinių ančių augintojų atsiliepimai

„Pasirinkome muskusines antis dėl tylos – kaimynai net nepastebi, kad jas laikome.“
– Rasa, sodybos šeimininkė

„Labai patiko, kad patelė pati išperi ir augina ančiukus. Beveik nereikia kištis.“
– Mindaugas, smulkus ūkininkas

„Laikau jau trečius metus – jei sausa ir švaru, problemų beveik nebūna.“
– Jolanta, kaimo gyventoja

Dažniausiai užduodami klausimai apie muskusines antis

Ar muskusinėms antims būtinas tvenkinys?

Ne. Joms pakanka geriamojo vandens ir nedidelio indo plunksnoms nusiprausti.

Ar muskusinės antys triukšmingos?

Ne. Jos daug tylesnės nei dauguma kitų ančių ir dažniausiai tik šnypščia.

Kiek laiko peri muskusinė antis?

Perėjimas trunka apie 33–35 dienas, šiek tiek ilgiau nei kitų ančių.

Ar muskusinės antys gali skristi?

Taip, ypač lengvesnės ir jaunesnės. Dėl to kartais reikia papildomų apsaugos priemonių.

Ar jos tinka pradedantiesiems?

Taip. Dėl ramaus būdo ir gero perėjimo jos dažnai rekomenduojamos pradedantiesiems augintojams.