Plika žiurkė: neįprastas gyvūnas su išskirtinėmis savybėmis

Kai žmonės išgirsta terminą „plika žiurkė“, dažniausiai įsivaizduoja neįprastą, be kailio graužiką su raukšlėta oda. Tačiau svarbu suprasti – tai nėra atskira rūšis.

Plika dekoratyvinė žiurkė – tai naminės žiurkės (Rattus norvegicus domestica) atmaina, turinti genetinę mutaciją, dėl kurios kailis beveik neauga arba yra labai retas.

Tai visiškai ta pati rūšis kaip ir įprasta dekoratyvinė žiurkė – skiriasi tik išvaizda.

Svarbu nepainioti su plikąja smėlžurke (Heterocephalus glaber) – tai visai kita rūšis, gyvenanti Afrikoje ir pasižyminti išskirtinėmis biologinėmis savybėmis.

Kaip atsirado plikos dekoratyvinės žiurkės?

Plikos dekoratyvinės žiurkės atsirado dėl natūralios genetinės mutacijos, paveikiančios kailio augimą. Ši mutacija buvo atrinkta ir kryptingai veisiama selekcininkų, kaip ir daugelis kitų dekoratyvinių atmainų (rex, dumbo, ilgaplaukės ir kt.).

Svarbu pabrėžti – tai nėra „dirbtinai sukurta“ rūšis ar laboratorinis eksperimentas. Tokios mutacijos gali atsirasti spontaniškai, o žmogus jas tik išsaugojo ir sustiprino per veisimą.

Genetinis pagrindas

Plikumas dažniausiai susijęs su genais, atsakingais už plaukų folikulų formavimąsi. Kai kurie individai gimsta visiškai be kailio, kiti turi labai retą, trumpą ar fragmentuotą plauką, kuris laikui bėgant gali iškristi.

Kartais plikos žiurkės turi:

• trumpus, garbanotus ar lūžinėjančius ūsus,
• šiek tiek pūkelio tam tikrose kūno vietose,
• jautresnę odą.

Tai reiškia, kad plikumas gali pasireikšti skirtingu intensyvumu.

Išvaizda ir biologiniai ypatumai

Plika žiurkė iš karto patraukia dėmesį dėl savo neįprastos išvaizdos. Jos oda gali būti švelni, raukšlėta, šiek tiek blizgi arba su smulkiu pūkeliu. Spalva – nuo rausvos iki pilkšvos ar tamsesnės, priklausomai nuo pigmentacijos.

Skirtingai nei kailiu dengtos žiurkės, plikos atmainos labiau priklausomos nuo aplinkos temperatūros, nes neturi natūralios šilumos izoliacijos.

Pagrindiniai biologiniai skirtumai

Plika žiurkė – tai ta pati protinga ir sociali naminė žiurkė, tačiau su papildomais priežiūros niuansais. Tačiau labai svarbu nepainioti jos su visiškai kita rūšimi – plikąja smėlžurke.

Skirtumas tarp plikos naminės žiurkės ir plikosios smėlžurkės

Internete dažnai galima pamatyti nuotraukų, kuriose plika dekoratyvinė žiurkė painiojama su plikąja smėlžurke. Tačiau tai – visiškai skirtingi gyvūnai.

Plika naminė žiurkė – tai naminės žiurkės atmaina be kailio.
Plikoji smėlžurkė (Heterocephalus glaber) – tai Afrikoje gyvenantis požeminis graužikas, turintis unikalių biologinių savybių.

Jos skiriasi ne tik išvaizda, bet ir biologija, elgsena bei gyvenimo būdu.

Palyginimas

Kodėl smėlžurkė laikoma išskirtine?

Plikoji smėlžurkė garsėja neįprastomis savybėmis – ji atspari kai kuriems vėžio tipams, toleruoja mažą deguonies kiekį ir gyvena itin ilgai, palyginti su kitais graužikais.

Tačiau tai nėra augintinis ir neturi nieko bendro su dekoratyvinėmis plikomis žiurkėmis.

Plika naminė žiurkė – tai išvaizdos atmaina, o smėlžurkė – visiškai kita evoliucinė kryptis.

Charakteris ir elgsena

Nepaisant neįprastos išvaizdos, plika žiurkė charakteriu nesiskiria nuo kailiu dengtų dekoratyvinių žiurkių. Tai socialus, protingas ir aktyvus gyvūnas, gebantis užmegzti stiprų ryšį su žmogumi.

Socialumas ir prisirišimas

Plikos žiurkės:

• atpažįsta šeimininką pagal balsą ir kvapą,
• mėgsta būti laikomos rankose,
• gali sekti paskui žmogų išleistoje saugioje aplinkoje,
• aktyviai reaguoja į dėmesį ir bendravimą.

Kadangi jos neturi kailio, kontaktas su oda dažnai atrodo šiltesnis ir artimesnis – kai kurie šeimininkai teigia, kad tai dar labiau sustiprina emocinį ryšį.

Temperamentas

Temperamentas labiau priklauso nuo veisimo linijos ir ankstyvos socializacijos nei nuo plikumo. Tačiau dėl jautresnės odos plikos žiurkės gali būti šiek tiek atsargesnės ar jautresnės staigiems prisilietimams.

Svarbu švelniai mokyti vaikus, kaip tinkamai laikyti gyvūną, nes netyčinis per stiprus suspaudimas gali sukelti diskomfortą.

Aktyvumas ir smalsumas

Plikos žiurkės išlieka tokios pat žaismingos ir smalsios. Jos mėgsta tunelius, laipiojimo konstrukcijas ir įvairius žaislus. Dėl kailio nebuvimo jos gali būti jautresnės šiurkštiems paviršiams, todėl narvo įranga turėtų būti saugi ir be aštrių briaunų.

Plika žiurkė – tai ne „egzotiškas eksperimentas“, o pilnavertė, sociali ir emocinga augintinė. Tačiau jos priežiūra turi tam tikrų specifinių ypatumų.

Priežiūros ypatumai: oda, temperatūra ir mityba

Plika žiurkė reikalauja šiek tiek daugiau dėmesio nei kailiu dengtos atmainos. Pagrindinis skirtumas – oda ir šilumos reguliacija, nes kailis natūraliai saugo nuo temperatūros svyravimų ir mechaninių pažeidimų.

Temperatūra ir aplinka

Plikos žiurkės jautresnės šalčiui ir skersvėjams. Ideali kambario temperatūra – apie 22–26 °C. Per žema temperatūra gali sukelti stresą, kvėpavimo problemas ar sumažėjusį aktyvumą.

Narve turi būti:

• minkštas, nedulkantis kraikas,
• uždaros slėptuvės šilumai išlaikyti,
• audinio gabalėliai ar hamakai.

Vengti reikia šiurkščių paviršių, vielinių grindų ar vietų, kur oda gali būti subraižyta.

Oda ir higiena

Plikos žiurkės oda gali būti šiek tiek riebesnė, nes natūraliai išsiskiria daugiau sebumo. Tačiau dažnas maudymas nerekomenduojamas – tai gali išsausinti odą ir pažeisti apsauginį barjerą.

Pakanka:

• reguliariai valyti narvą,
• stebėti odos būklę,
• esant poreikiui švelniai nuvalyti drėgna servetėle.

Jei pastebimas paraudimas, žaizdelės ar per didelis išsausėjimas, reikėtų kreiptis į veterinarą.

Mitybos niuansai

Plikos žiurkės kartais turi šiek tiek didesnį energijos poreikį, nes organizmas sunaudoja daugiau energijos šilumai palaikyti. Todėl svarbi kokybiška, subalansuota mityba.

Tačiau tai nereiškia, kad reikia permaitinti – nutukimas išlieka rizika.

Plika žiurkė gali būti puiki augintinė, tačiau ne kiekvienam ji tinkama.

Ar plika žiurkė tinka kaip augintinė?

Plika žiurkė gali būti išskirtinis ir labai artimą ryšį su žmogumi kuriantis augintinis, tačiau ji nėra „lengvas pasirinkimas“. Dėl jautresnės odos ir temperatūros poreikių ši atmaina reikalauja daugiau dėmesio nei įprasta dekoratyvinė žiurkė.

Prieš įsigyjant verta įvertinti ne tik estetinį aspektą, bet ir realias priežiūros sąlygas namuose.

Plika žiurkė gali būti nuostabus pasirinkimas patyrusiam augintojui, tačiau ji reikalauja daugiau atsakomybės nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Dažniausi mitai apie plikas žiurkes

Plika žiurkė dažnai sulaukia prieštaringų reakcijų – nuo susižavėjimo iki nepasitikėjimo. Štai keli mitai, kuriuos verta paneigti.

„Plikos žiurkės serga dažniau“

Ne. Jos nėra savaime silpnesnės. Tačiau dėl kailio nebuvimo jautriau reaguoja į temperatūros svyravimus ir mechaninius pažeidimus.

„Jos yra hipoalerginės“

Tai klaidinga. Alergiją dažniausiai sukelia ne kailis, o baltymai, esantys šlapime ir odos išskyrose. Todėl plika žiurkė nebūtinai tiks alergiškiems žmonėms.

„Tai nenatūralus, kenksmingas veisimas“

Plikumas – genetinė mutacija, kuri gali atsirasti natūraliai. Tačiau labai svarbu rinktis atsakingą veisėją, kad būtų išvengta kitų paveldimų problemų.

Be kailio, bet ne be charakterio: plikos žiurkės išskirtinumas ir atsakomybė

Plika žiurkė – tai išskirtinės išvaizdos, bet biologiškai įprasta naminė žiurkė. Ji pasižymi socialumu, protingumu ir stipriu ryšiu su žmogumi, tačiau reikalauja papildomos priežiūros dėl jautresnės odos ir temperatūros poreikių.

Tai augintinis tiems, kurie vertina neįprastą išvaizdą ir yra pasirengę skirti daugiau dėmesio kasdieniams poreikiams.

Dažniausiai užduodami klausimai apie plikas žiurkes

Ar plika žiurkė šąla greičiau?

Taip, dėl kailio nebuvimo ji jautresnė šalčiui ir skersvėjams, todėl reikia šiltesnės aplinkos.

Ar plika žiurkė gyvena trumpiau?

Vidutinė gyvenimo trukmė panaši į kitų dekoratyvinių žiurkių – apie 2–3 metus.

Ar ją galima laikyti vieną?

Nerekomenduojama – žiurkės yra socialūs gyvūnai ir geriausiai jaučiasi gyvendamos su savo rūšies draugais.

Ar plika žiurkė yra ta pati kaip smėlžurkė?

Ne. Plika dekoratyvinė žiurkė ir plikoji smėlžurkė – visiškai skirtingos rūšys.