Sirijos žiurkėnas: kaip prižiūrėti, savybės, gyvenimo trukmė ir kiti patarimai

Sirijos žiurkėnas – vienas populiariausių ir mylimiausių naminių graužikų pasaulyje. Tai didelis, švelnus ir draugiškas žiurkėnas, kuris dažnai tampa pirmuoju vaiko augintiniu. Nors iš pažiūros atrodo mažas ir nereiklus, iš tiesų šis gyvūnėlis turi savitą charakterį, elgesio įpročius ir sveikatos poreikius, kuriuos būtina suprasti, kad jis gyventų ilgai ir laimingai.

Šis žiurkėnų tipas kilęs iš Sirijos ir Turkijos dykumų, kur gyvena urvuose ir išsiskiria stipriu teritoriniu instinktu – tai reiškia, kad Sirijos žiurkėnai nemėgsta gyventi poromis ar grupėmis. Tinkamai prižiūrimas ir pripratintas prie žmogaus, jis tampa švelniu ir protingu draugu, kuris atpažįsta balsą, domisi aplinka ir net moka parodyti nuotaiką.

Sirijos žiurkėno kilmė ir charakterio ypatumai

Sirijos žiurkėnas (lot. Mesocricetus auratus) pirmą kartą buvo atrastas 1839 metais Sirijos šiaurinėje dalyje. Laukinėje gamtoje šie žvėreliai gyvena sausose dykumų ir stepės vietovėse, kur kasa gilius urvus, kad išvengtų karščio ir plėšrūnų. Jie aktyviausi sutemus ir naktį, todėl būtent tada ieško maisto ir tyrinėja aplinką.

Sirijos žiurkėnai pasižymi labai aiškia individualia asmenybe. Kiekvienas jų turi savo elgesio modelį – vieni labiau bendraujantys, kiti labiau uždari. Skirtingai nei degu ar pelės, jie mėgsta vienatvę, todėl du žiurkėnai viename narve dažniausiai nesutaria ir gali net susipešti. Tai ne agresyvumo požymis, o instinktas saugoti savo teritoriją.

Nors Sirijos žiurkėnai yra vieniši, jie mėgsta dėmesį ir rutiną. Jeigu šeimininkas kasdien bendrauja, kalba, švelniai pasiūlo ranką ar skanėstą, žiurkėnas greitai pripranta ir ima pasitikėti. Laikui bėgant, jis gali net išmokti lipti į ranką, reaguoti į kvietimą ar tyrinėti kambarį prižiūrimas žmogaus.

Patinai paprastai būna ramūs ir flegmatiški, dažniau tinka vaikams. Patelės – aktyvesnės, bet ir labiau linkusios tyrinėti, todėl joms reikia daugiau užsiėmimų ir erdvės. Abiejų lyčių žiurkėnai yra labai švarūs: reguliariai tvarko savo guolį, laiko švarią maisto vietą ir vengia purvo.

Išvaizda ir fiziologinės savybės

Sirijos žiurkėnas yra didžiausias iš visų naminių žiurkėnų rūšių. Suaugęs gyvūnas sveria apie 120–180 gramų, o jo kūno ilgis siekia 13–18 cm. Kailis tankus, švelnus, būna įvairių spalvų: nuo klasikinės auksinės iki baltos, juodos, pilkai rudos ar net ilgo plauko „angoros“ tipo.

Jų ausys apvalios ir plonos, akys didelės, juodos arba raudonos, o dantys – visą gyvenimą augantys, todėl būtina duoti kietų kramtomųjų daiktų. Sirijos žiurkėnai turi stiprius žandų maišelius, į kuriuos telpa didelis kiekis maisto – šį instinktą jie išlaikė iš laukinės gamtos, kur reikėdavo sandėliuoti atsargas.

Gyvenimo trukmė nelaisvėje siekia 2–3 metus, tačiau gerai prižiūrimi žiurkėnai gali gyventi ir iki 4 metų. Svarbu paminėti, kad šie graužikai yra labai jautrūs stresui, todėl ramus aplinkos klimatas jiems itin svarbus.

Sirijos žiurkėno charakteristikos

Sirijos žiurkėnas yra idealus pasirinkimas pradedantiesiems, jei jam skiriama tinkama priežiūra ir erdvė. Jis nėra agresyvus, tačiau netoleruoja buvimo kartu su kitais žiurkėnais. Tai reiškia, kad kiekvienas augintinis turi turėti nuosavą narvą, maistą ir žaislus.

Tinkamos gyvenimo sąlygos ir narvas

Sirijos žiurkėnas, nors ir nedidelis, turi labai aiškius erdvės ir aplinkos poreikius. Skirtingai nuo daugelio kitų smulkių graužikų, jis yra itin teritorinis, todėl turi gyventi vienas. Jam reikia pakankamai vietos ne tik miegoti ar maitintis, bet ir bėgioti, kasti, slėptis ir tyrinėti – visa tai yra natūrali jo prigimties dalis.

Narvo dydis ir konstrukcija

Narvas Sirijos žiurkėnui neturi būti mažas. Nors kai kurie pardavėjai siūlo kompaktiškus plastikinius narvelius, iš tiesų gyvūnui reikalinga mažiausiai 80×50 cm grindų ploto ir 40 cm aukščio erdvė. Kuo didesnis narvas – tuo geriau. Tokia erdvė leidžia natūraliai judėti, mažina stresą ir skatina aktyvumą.

Geriausia rinktis stiklinį terariumą arba metalinį narvą su horizontaliomis grotelėmis, kurios leidžia žiurkėnui laipioti. Plastikiniai modeliai nėra tinkami, nes sulaiko drėgmę ir kvapus. Dugną būtina iškloti storu kraiko sluoksniu – bent 10 cm – kad žiurkėnas galėtų kasti ir daryti urvelius, kaip gamtoje.

Aplinkos sąlygos

Sirijos žiurkėnas nemėgsta nei šalčio, nei karščio. Ideali temperatūra yra 20–23 °C, o narvą reikia laikyti atokiau nuo tiesioginės saulės, radiatorių ar skersvėjų. Aplinkos šviesa turi būti švelni, natūrali – geriausia, kad dieną žiurkėnas ilsėtųsi pritemdytoje vietoje, o vakare jaustųsi aktyvus.

Būtina įranga narve

Kad Sirijos žiurkėnas būtų fiziškai ir psichologiškai sveikas, narve turi būti keli esminiai elementai:

• Bėgimo ratas (mažiausiai 25–30 cm skersmens, vientisas be grotelių);
• Namelis miegui – saugi, tamsi vieta, kur žiurkėnas ilsisi ir kaupia atsargas;
• Maisto ir vandens indeliai (vandeniui – buteliukas su antgaliu);
• Kramtomieji žaislai arba medžio šakelės dantims dilinti;
• Tuneliai, laipiojimo platformos ir įvairios slėptuvės, kurios leidžia jam realizuoti tyrinėjimo instinktą.

Narvo priežiūra

Narvą reikia valyti kartą per savaitę, bet dalinį kraiko keitimą daryti kas kelias dienas, kad išvengtumėte nemalonaus kvapo. Vis dėlto, nevalia keisti visko iš karto – žiurkėnas orientuojasi pagal kvapus, todėl visiškas išvalymas gali jam sukelti stresą. Palikite kelis pažįstamus kraiko gabalėlius ar lizdo dalį.

Mityba ir sveikatos priežiūra

Sirijos žiurkėnas yra visaėdis, bet pagrindą turėtų sudaryti specialus žiurkėnams skirtas pašaras, šienas, daržovės ir nedidelis kiekis baltymų. Mityba turi būti subalansuota – pernelyg daug riebalų ar cukraus gali sukelti nutukimą ir diabeto riziką. Šis žiurkėnų tipas linkęs kaupti maistą, todėl visada patikrinkite, ar maisto likučiai nesupelijo.

Ką gali ir ko negali valgyti Sirijos žiurkėnas

Dėl mažo kūno dydžio net nedidelis kiekis netinkamo maisto gali greitai pakenkti sveikatai. Svarbu visada užtikrinti šviežią vandenį, laikyti narvą švarų ir kasdien stebėti gyvūno aktyvumą.

Sirijos žiurkėno elgesys, prijaukinimas ir priežiūros rutina

Sirijos žiurkėnas – mažas, bet protingas gyvūnas, kurio elgesys glaudžiai susijęs su instinktais ir aplinkos sąlygomis. Kad jis jaustųsi saugus ir pasitikėtų žmogumi, reikia kantrybės, rutinos ir švelnaus bendravimo. Tai nėra gyvūnas, kurį galima glostyti be pertraukų ar nuolat laikyti rankose – jam būtinas poilsio laikas ir privatumas.

Elgesio ypatumai

Sirijos žiurkėnai yra naktiniai gyvūnai, todėl jų aktyvumas prasideda vakare. Dienos metu jie miega, o pabudę vėlai vakare ima kasti, bėgioti ratu, rinkti maistą. Tai natūrali elgsena, todėl nereikėtų jų žadinti dieną – kitaip žiurkėnas taps irzlus, o ilguoju laikotarpiu gali susirgti dėl streso.

Jie mėgsta ritualus – valgo, tvarkosi lizdą, bėgioja ratu beveik tuo pačiu metu kasdien. Tokia rutina suteikia jiems saugumo jausmą. Kai žiurkėnas pripranta prie žmogaus kvapo ir balso, jis tampa ramus ir draugiškas, dažnai net ima prašytis dėmesio, išlenda, kai girdi šeimininko balsą.

Sirijos žiurkėnai gali skleisti įvairius garsus – cypimą, šnypštimą, čirškimą. Tai ne visada pyktis – dažnai tai bendravimo forma. Pavyzdžiui, tylus cypimas reiškia susidomėjimą, o trumpas švilpimas – baimę ar įspėjimą.

Kaip prijaukinti žiurkėną

Pirmosiomis dienomis po parsinešimo reikia leisti jam apsiprasti – nelieskite, nebandykite paimti rankomis. Tegu pats tyrinėja aplinką, kvapus, garsus. Po 2–3 dienų galima pradėti švelniai kalbėti ir laikyti ranką šalia narvo – tegul jis pats prieina.
Kai gyvūnas nustoja bijoti, galima pasiūlyti skanėstą (pvz., mažą agurko ar morkos gabaliuką). Laikui bėgant jis supras, kad žmogus nėra pavojus, ir pradės pats lipti į delną.

Visi veiksmai turi būti lėti, ramūs, be triukšmo. Staigūs judesiai arba stiprus kvapas (pavyzdžiui, parfumerijos) jį gąsdina. Jei žiurkėnas įkąs – tai ženklas, kad jis išsigando, o ne kad pyksta. Reikia tiesiog atsitraukti ir leisti jam nurimti.

Kasdienė priežiūros rutina

Norint, kad žiurkėnas būtų sveikas, būtina laikytis pastovios dienos tvarkos.

Rutina žiurkėnui yra viskas – tai jo ramybės garantas. Jei kasdien elgsitės tuo pačiu būdu, žiurkėnas įgis pasitikėjimo ir nustos slėptis.

Šeimininkų atsiliepimai

„Mūsų žiurkėnas Pufis – tikras šeimos narys! Kai tik vakare įsijungia televizorius, jis išlenda iš savo namelio, tarsi norėdamas būti kartu. Išmokome, kad jam svarbiausia – rutina. Kai valandą pavėluojame duoti maisto, jis laukia prie durelių ir cypia. Žiurkėnas ne tik smagus, bet ir stebėtinai protingas gyvūnas.“
– Indrė, Vilnius

„Pirkome Sirijos žiurkėną dukrai, bet dabar visi su juo bendraujame. Jis labai švarus, tvarkingas, turi savo kampelį miegui ir atsargoms. Išmokome, kad negalima keisti viso kraiko iš karto – tada jis labai nervinasi. Dabar valome po truputį ir jis visai ramus.“
– Rasa, Klaipėda

„Auginu jau trečią Sirijos žiurkėną. Jie visi turi skirtingą charakterį: vienas buvo labai ramus, kitas žaismingas, o dabartinis – tikras tyrinėtojas! Svarbiausia, kad jie gyventų vieni – kartu laikyti negalima, nes susipeša. Bet kaip solo augintinis, jis tikrai nuostabus.“
– Tomas, Kaunas

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek metų gyvena Sirijos žiurkėnas?

Vidutinė gyvenimo trukmė – 2–3 metai, tačiau su tinkama priežiūra gali sulaukti ir 4 metų. Svarbu vengti nutukimo ir streso.

Ar galima laikyti du Sirijos žiurkėnus kartu?

Ne, šios rūšies žiurkėnai yra teritoriniai. Jie gyvena po vieną, o laikomi kartu dažnai susipeša. Kiekvienam reikia atskiro narvo.

Kada geriausia prijaukinti žiurkėną?

Kai jam sukanka 6–8 savaitės. Jaunesni žiurkėnai dar bijo, o vyresni gali būti mažiau imlūs naujam kontaktui. Prijaukinimui reikia kelių dienų ramybės.

Ar Sirijos žiurkėnai kanda?

Jie paprastai nekanda be priežasties. Įkandimas dažniausiai reiškia baimę arba staigų išgąstį. Su laiku ir kantrybe jie tampa labai švelnūs.

Ar galima žiurkėną maudyti vandenyje?

Ne, žiurkėnai negali būti maudomi vandenyje. Jie valo savo kailį patys ir gali sušalti ar susirgti. Geriau naudoti smėlio voneles ar sausą servetėlę kailiui nuvalyti.