Svirplių auginimas namuose pastaraisiais metais tampa vis populiaresnis. Vieni žmonės juos augina kaip pašarą ropliams, varliagyviams ar egzotiniams paukščiams, kiti domisi svirplių veisimu dėl edukacinių tikslų ar net kaip alternatyviu baltymų šaltiniu. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad šių vabzdžių priežiūra labai paprasta, tinkamos sąlygos yra būtinos norint išlaikyti sveiką ir produktyvią koloniją.
Svirpliai pasižymi greitu dauginimusi, nereikalauja daug vietos ir gali būti auginami įvairaus dydžio talpose. Vis dėlto jų augimą ir išgyvenamumą stipriai veikia temperatūra, drėgmė, ventiliacija bei maisto kokybė. Net nedidelės priežiūros klaidos gali lemti didesnį mirtingumą ar lėtesnį vystymąsi.
Tinkamai prižiūrimi svirpliai greitai auga, aktyviai dauginasi ir gali tapti nuolatiniu pašaro šaltiniu kitiems gyvūnams. Todėl prieš pradedant auginti verta susipažinti su pagrindiniais jų poreikiais ir dažniausiai pasitaikančiomis augintojų klaidomis.
Kokias svirplių rūšis galima auginti namuose?
Namuose dažniausiai auginamos kelios svirplių rūšys, kurios skiriasi dydžiu, augimo greičiu, atsparumu aplinkos sąlygoms ir tinkamumu įvairiems gyvūnams šerti. Pradedantiesiems dažniausiai rekomenduojama rinktis rūšis, kurios greitai dauginasi ir nėra labai reiklios priežiūrai.
Populiariausi yra naminiai svirpliai (Acheta domesticus), laikomi viena universaliausių rūšių. Jie greitai auga, aktyviai dauginasi ir tinka daugeliui roplių, varliagyvių bei vabzdžiaėdžių gyvūnų.
Taip pat dažnai auginami juodieji arba dvispalviai svirpliai (Gryllus bimaculatus). Jie paprastai būna didesni už naminius svirplius, tačiau pasižymi stipresnėmis kojomis ir aktyvesniu elgesiu. Dėl didesnio dydžio jie dažnai pasirenkami stambesniems ropliams šerti.
| Rūšis | Dydis | Augimo greitis | Tinkamumas pradedantiesiems |
|---|---|---|---|
| Naminis svirplys (*Acheta domesticus*) | Vidutinis | Greitas | Labai tinkamas |
| Juodasis svirplys (*Gryllus bimaculatus*) | Didelis | Greitas | Tinkamas |
| Bananinis svirplys (*Gryllodes sigillatus*) | Vidutinis | Labai greitas | Labai tinkamas |
Renkantis rūšį svarbu įvertinti, kokiam tikslui svirpliai bus auginami. Jei jie skirti pašarui, dažniausiai svarbiausi kriterijai yra greitas augimas ir paprasta priežiūra. Jei tikslas – stebėti vabzdžių gyvenimo ciklą ar veisti didesnę koloniją, verta atsižvelgti ir į dauginimosi ypatumus.
Kokioje talpoje auginti svirplius?
Svirpliams nereikia sudėtingų terariumų ar brangios įrangos. Dažniausiai jie auginami plastikinėse dėžėse, akvariumuose arba specialiose vabzdžių auginimo talpose. Svarbiausia užtikrinti gerą ventiliaciją ir pakankamai vietos judėti.
Talpos dydis priklauso nuo planuojamos kolonijos. Nedideliam kiekiui svirplių gali pakakti kelių dešimčių litrų talpos, tačiau aktyviai veisiant reikės gerokai daugiau vietos.
Viduje dažniausiai naudojami:
- Kiaušinių dėklai.
- Kartoninės pertvaros.
- Popierinės tūtelės.
- Slėptuvės iš kartono.
Tokios konstrukcijos padidina gyvenamą plotą ir sumažina tarpusavio konkurenciją.
Labai svarbu pasirūpinti dangčiu su ventiliacinėmis angomis arba smulkiu tinkleliu. Tai leidžia cirkuliuoti orui ir apsaugo nuo drėgmės kaupimosi, kuris gali skatinti pelėsio atsiradimą.
Temperatūra ir drėgmė
Temperatūra yra vienas svarbiausių veiksnių auginant svirplius. Šie vabzdžiai mėgsta šilumą ir aktyviausiai vystosi esant maždaug 26–32 °C temperatūrai.
Esant žemesnei temperatūrai:
- Lėtėja augimas.
- Mažėja aktyvumas.
- Sulėtėja dauginimasis.
- Didėja vystymosi trukmė.
Per didelė drėgmė taip pat gali sukelti problemų. Nuolat drėgna aplinka skatina bakterijų, grybelių ir pelėsio vystymąsi. Dėl to kolonijoje gali padidėti mirtingumas.
Optimaliomis sąlygomis svirpliai greitai auga, reguliariai neriasi ir sėkmingai dauginasi. Todėl dauguma augintojų ypatingą dėmesį skiria būtent šilumos ir ventiliacijos kontrolei.
Kuo maitinti svirplius?
Tinkama mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių svirplių augimo greitį, dauginimąsi ir bendrą kolonijos sveikatą. Svirpliai yra visaėdžiai vabzdžiai, todėl jų racionas gali būti gana įvairus, tačiau svarbu užtikrinti pakankamą baltymų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų kiekį.
Pagrindinį racioną dažniausiai sudaro specialūs vabzdžių pašarai, avižiniai dribsniai, kviečių sėlenos, smulkinti grūdai ar paukščių lesalas. Tokie produktai suteikia energijos ir padeda palaikyti stabilų augimą. Siekiant geresnių rezultatų, rekomenduojama reguliariai papildyti racioną šviežiomis daržovėmis ir vaisiais.
Morkos, obuoliai, cukinijos, moliūgai ar agurkai ne tik aprūpina svirplius vitaminais, bet ir tampa papildomu drėgmės šaltiniu. Vis dėlto švieži produktai neturėtų būti paliekami talpoje ilgą laiką, nes pradėję gesti jie gali skatinti pelėsio ir bakterijų dauginimąsi.
Vanduo ir drėgmė
Nors svirpliams būtina gauti pakankamai drėgmės, atviri vandens indai nėra tinkamas sprendimas. Maži vabzdžiai gali lengvai įkristi ir nuskęsti, todėl dažniausiai naudojami specialūs vandens geliai, sudrėkintos kempinėlės arba drėgni vaisiai bei daržovės.
Tokiu būdu kolonija gauna reikalingą drėgmės kiekį, o rizika prarasti dalį svirplių dėl netinkamai pateikto vandens sumažėja iki minimumo.
Kaip veisti svirplius namuose?
Svirplių veisimas laikomas vienu paprasčiausių tarp pašarinių vabzdžių, tačiau geriausi rezultatai pasiekiami tik sudarius tinkamas sąlygas. Suaugę svirpliai aktyviausiai poruojasi šiltoje aplinkoje, kai gauna pakankamai kokybiško maisto ir turi tinkamą vietą kiaušinėliams dėti.
Patelės kiaušinėlius deda į drėgną substratą. Dažniausiai tam naudojamos durpės, kokoso plaušas arba kiti purūs ir drėgmę išlaikantys mišiniai. Svarbu, kad substratas būtų drėgnas, bet ne šlapias, nes per didelė drėgmė gali pakenkti besivystantiems kiaušinėliams.
Po kiaušinėlių sudėjimo substrato indelį rekomenduojama perkelti į atskirą talpą. Tai leidžia apsaugoti būsimus jauniklius, nes suaugę svirpliai kartais gali suėsti ką tik išsiritusias nimfas.
Svirplių vystymosi ciklas
| Vystymosi etapas | Trukmė | Pagrindinės ypatybės |
|---|---|---|
| Kiaušinėlis | 1–3 savaitės | Vystosi drėgname substrate |
| Nimfa | 4–8 savaitės | Primena mažą suaugusį svirplį, tačiau neturi sparnų |
| Suaugęs svirplys | 6–10 savaičių | Dauginasi ir deda kiaušinėlius |
Esant tinkamai temperatūrai ir pakankamam maisto kiekiui, visas vystymosi ciklas nuo kiaušinėlio iki suaugusio vabzdžio dažniausiai trunka apie 2–3 mėnesius. Šiltesnėje aplinkoje vystymasis vyksta greičiau, o vėsesnėje gali gerokai sulėtėti.
Dažniausios svirplių augintojų klaidos
Didžiausia pradedančiųjų klaida – manyti, kad svirpliai gali sėkmingai gyventi bet kokiomis sąlygomis. Nors šie vabzdžiai yra gana atsparūs, netinkama priežiūra greitai paveikia kolonijos dydį ir sveikatą.
Viena dažniausių problemų yra per žema temperatūra. Tokiu atveju svirpliai tampa vangūs, prasčiau maitinasi ir daug lėčiau dauginasi. Ne mažiau svarbi ir ventiliacija. Jei talpoje kaupiasi drėgmė, atsiranda palankios sąlygos pelėsiui, bakterijoms ir įvairioms infekcijoms.
Kita dažnai pasitaikanti klaida – per didelis svirplių kiekis vienoje talpoje. Perkrovus koloniją padidėja stresas, konkurencija dėl maisto ir net kanibalizmo atvejų tikimybė. Taip pat svarbu reguliariai šalinti nesuėstą maistą, ypač vaisių ir daržovių likučius, kurie greitai pradeda gesti.
Tinkama temperatūra, gera ventiliacija, kokybiškas maistas ir reguliari priežiūra yra pagrindiniai veiksniai, leidžiantys išauginti stiprią, sveiką ir produktyvią svirplių koloniją.
Svirplių auginimo privalumai ir galimi iššūkiai
Svirplių auginimas namuose turi nemažai privalumų. Jie neužima daug vietos, greitai dauginasi ir nereikalauja sudėtingos priežiūros. Dėl šių priežasčių svirpliai dažnai auginami kaip nuolatinis pašaro šaltinis ropliams, varliagyviams, egzotiniams paukščiams ir kitiems vabzdžiaėdžiams gyvūnams.
Vis dėlto sėkmingai kolonijai palaikyti būtina reguliariai stebėti aplinkos sąlygas. Temperatūros svyravimai, per didelė drėgmė ar netinkama ventiliacija gali greitai paveikti visą populiaciją.
Svirplių auginimo privalumai
Nereikia daug vietos: net ir didesnę koloniją galima auginti palyginti nedidelėje talpoje.
Greitas dauginimasis: tinkamomis sąlygomis populiacija sparčiai didėja.
Nedidelės priežiūros išlaidos: pašaras ir įranga dažniausiai kainuoja nedaug.
Nuolatinis pašaro šaltinis: ypač naudinga roplių, varliagyvių ar vabzdžiaėdžių paukščių augintojams.
Įdomus stebėjimo objektas: galima stebėti visą vabzdžių gyvenimo ciklą nuo kiaušinėlio iki suaugėlio.
Dažniausi iššūkiai
Per žema temperatūra: lėtina augimą ir mažina dauginimosi aktyvumą.
Per didelė drėgmė: gali skatinti pelėsio ir bakterijų atsiradimą.
Nemalonus kvapas: dažniausiai atsiranda dėl netvarkingos talpos ir gendančio maisto.
Per didelis gyventojų tankis: didina stresą ir kanibalizmo riziką.
Pabėgę svirpliai: netinkamai uždarytos talpos gali tapti problema namuose.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar svirplius sunku auginti namuose?
Kiek laiko gyvena svirpliai?
Kodėl svirpliai staiga pradeda gaišti?
Ar svirpliai skleidžia garsus?
Ar galima vienoje talpoje laikyti skirtingų rūšių svirplius?
