Vištos vidinė temperatūra: normos ir kaip ją pamatuoti

Vištos kūno temperatūra yra vienas tiksliausių paukščio sveikatos rodiklių. Kadangi paukščiai serga greitai ir dažnai slepia simptomus, temperatūros pokyčiai padeda anksti pastebėti infekcijas, uždegimus ar aplinkos poveikį. Normalios temperatūros žinojimas ir gebėjimas ją pamatuoti – kiekvieno vištų augintojo pagrindinis įgūdis.

Normali vištos kūno temperatūra

Suaugusios sveikos vištos vidinė temperatūra yra aukštesnė nei žinduolių ir svyruoja nuo 40,6 °C iki 41,7 °C. Nedideli nukrypimai leidžiami dėl oro sąlygų, streso ar aktyvumo, tačiau didesni pakitimai signalizuoja apie sveikatos sutrikimus.

Kada temperatūra laikoma nenormalia?

• > 42,0 °C – karščiavimas, galimas infekcinis procesas.
• < 40,0 °C – hipotermija, dažniausiai susijusi su šalčiu, išsekimu, sunkia liga.

Vištų temperatūrų diapazonai

Kada matuoti temperatūrą

Temperatūrą verta tikrinti kiekvieną kartą, kai višta elgiasi neįprastai. Dažniausiai pirmieji pokyčiai pasireiškia vangumu, sumažėjusiu judrumu, prastesniu apetitu ar vandens gėrimu. Kai kurios vištos nustoja dėti kiaušinius, pradeda sunkiau kvėpuoti, čiaudi, švokščia arba atsiskiria nuo būrio ir daugiau sėdi užsimerkusios. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į virškinimo sutrikimus, pavyzdžiui, viduriavimą ar purvinas plunksnas aplink kloaką.

Temperatūrą būtina pamatuoti ir po situacijų, galinčių paveikti termoreguliaciją: patirto karščio, per didelio šalčio, sužeidimų ar jei jaunikliai atrodo sušilę, sušalę ar neįprastai ramūs.

Vištos vidinė temperatūra: normos ir kaip ją pamatuoti

Vištos temperatūra matuojama tiesiojoje žarnoje, todėl svarbiausia užtikrinti ramų paukščio laikymą ir švarią, tinkamą įrangą. Patogiausia naudoti skaitmeninį veterinarinį termometrą – jis matuoja greitai ir tiksliai.

Prieš matavimą vištą reikėtų švelniai, bet tvirtai prilaikyti. Dažniausiai tai daroma laikant paukštį prie kūno taip, kad būtų pritvirtinti sparnai ir višta negalėtų spurdėti. Uodegos plunksnos švelniai praskleidžiamos, o termometro galiukas sutepamas vazelinu ar kitu saugiu slidikliu. Termometras įvedamas maždaug 1,5–2 cm gylio, o matavimo metu svarbu rankoje išlaikyti stabilumą, kad nebūtų dirginama tiesioji žarna.

Matavimas trunka apie 10–20 sekundžių, priklausomai nuo termometro modelio. Po matavimo termometrą būtina nuplauti ir dezinfekuoti, o vištai leisti ramiai nusiraminti. Tikslių rezultatų nepavyks gauti, jei paukštis labai nervinasi, yra ką tik bėgiojęs ar laikomas karštoje aplinkoje, todėl geriausia matuoti, kai višta rami ir įprastai elgiasi.

Temperatūros matavimo klaidos ir kaip jų išvengti

Nors pati matavimo procedūra yra paprasta, praktikoje dažnai daromos klaidos, dėl kurių rezultatai tampa netikslūs. Dažniausiai problemos kyla dėl netinkamo paukščio paruošimo arba termometro įvedimo kampo. Jei višta ką tik bėgiojo, patyrė stresą ar buvo laikoma karštoje patalpoje, jos kūno temperatūra bus pakilusi net ir be ligos požymių. Todėl matuoti reikėtų tik tada, kai paukštis yra ramus ir įprastai elgiasi.

Kita dažna klaida — per mažas termometro įvedimo gylis. Jei galiukas nepakankamai giliai pasiekia tiesiosios žarnos vidų, rodmenys bus žemesni nei tikroji kūno temperatūra. Taip pat pasitaiko atvejų, kai matuojama nepakankamai stabiliai laikant vištą: judesiai dirgina žarną ir gali sukelti netikslius šuolius rodmenyse.

Norint išvengti šių klaidų, naudinga vadovautis keliais paprastais principais: matuoti tik ramiai laikomą paukštį, įvesti termometrą rekomenduojamu gyliu ir visada dezinfekuoti įrangą prieš ir po matavimo.

Kaip palaikyti normalią vištos temperatūrą

Vištos termoreguliacijai didžiausią įtaką turi aplinkos sąlygos, todėl tinkamos gyvenimo sąlygos yra pagrindinis sveikos temperatūros palaikymo būdas. Vištidėje turi būti sausi, švarūs ir purus pakratai, kurie neleidžia paukščiams sušalti net šaltesniais metų laikais. Taip pat būtina gera ventiliacija: stovas oras ir drėgmė didina ligų riziką ir apsunkina organizmo gebėjimą reguliuoti šilumą.

Mityba ir hidratacija taip pat svarbios. Paukščiai, kuriems trūksta vandens, greičiau perkaista, o žiemą nepakankamai maistingas racionas skatina temperatūros kritimą. Sergąs ar nusilpęs paukštis gali nebegalėti palaikyti normalios kūno šilumos, todėl šaltuoju sezonu kartais prireikia papildomo šildymo, ypač jaunikliams arba nusilpusioms vištoms. Joms tinkamiausi šilumos šaltiniai yra infraraudonųjų spindulių lempos ar šilumos plokštės, suteikiančios pastovią ir saugią šilumą.

Ką galima daryti namuose ir kada kreiptis į veterinarą

Vištos kūno temperatūra gali pakisti dėl aplinkos, streso ar ligų, todėl svarbu žinoti, kada situaciją galima suvaldyti namų sąlygomis, o kada reikalinga profesionali pagalba. Dalis temperatūros pokyčių yra laikini ir išnyksta su tinkama priežiūra, tačiau staigūs ar dideli nukrypimai nuo normos gali rodyti rimtą sveikatos sutrikimą. Šiame skyriuje pateikiamos praktinės gairės, padedančios greitai įvertinti, kokio veiksmo reikia jūsų paukščiui.

Vištų augintojų atsiliepimai

„Kai mano dedeklė pradėjo mažiau judėti ir tapo apatiška, pamatuota temperatūra parodė 42,2 °C. Tai padėjo greitai suprasti, kad reikia veterinaro pagalbos.“ — Rasa, augintoja 6 metus

„Šaltą žiemą viena jauna višta nustojo gerti vandenį. Pamatuota temperatūra nukrito iki 39,8 °C – sušilome ją lempute ir paukštis greitai atsistatė.“ — Jonas, ūkininkas

„Reguliarus temperatūros tikrinimas padėjo greičiau pastebėti infekciją būryje ir išvengti didesnio protrūkio.“ — Ingrida, laikanti 25 vištas

„Iš pradžių bijojau matuoti temperatūrą, bet pasirodė, kad procedūra paprasta ir saugi, jei višta laikoma ramiai.“ — Tomas, pradedantysis augintojas

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokia yra normali suaugusios vištos temperatūra?

Normali vištos kūno temperatūra svyruoja tarp 40,6 °C ir 41,7 °C. Nedideli svyravimai galimi dėl oro temperatūros ar streso, tačiau ryškesni pokyčiai rodo sveikatos problemas.

Ar vištos gali karščiuoti kaip žinduoliai?

Taip. Vištos karščiuoja reaguodamos į infekcijas, uždegimus ar apsinuodijimą. Karščiavimas dažniausiai prasideda, kai temperatūra viršija 42 °C.

Ar galima pamatuoti vištos temperatūrą be termometro?

Ne tiksliai. Pagal liesti karštą keterą ar sparnus galima įtarti pakilusią temperatūrą, tačiau vienintelis tikslus matavimo būdas yra termometras, įstatomas į tiesiąją žarną.

Ar reikia matuoti temperatūrą kiekvienai sergančiai vištai?

Taip. Temperatūra padeda atskirti, ar problema yra infekcinė, ar sukelta aplinkos, ir leidžia greitai įvertinti būklės rimtumą.

Kada temperatūros pokytis tampa pavojingas?

Jei temperatūra viršija 42 °C arba nukrenta žemiau 40 °C, vištai būtina skubi pagalba. Tokie rodikliai gali reikšti šilumos smūgį, stiprią infekciją ar sunkią hipotermiją.