Pelės – vieni iš labiausiai prisitaikančių gyvūnų pasaulyje. Jų mitybos įpročiai kinta priklausomai nuo aplinkos, tačiau visoms rūšims būdingas vienas bruožas – visaėdiškumas. Šie mažieji graužikai gali maitintis tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės maistu, o jų gebėjimas rasti maisto beveik bet kur padeda išgyventi net sudėtingiausiomis sąlygomis.
Tinkama mityba svarbi ne tik laukinėms, bet ir namuose laikomoms pelėms – nuo jos priklauso gyvūnėlio energija, kailio būklė, dantų sveikata ir net elgesys. Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką pelės iš tiesų valgo, kaip atrodo jų subalansuotas racionas ir ko reikėtų vengti.
Laukinių pelių mitybos įpročiai

Laukinės pelės yra puikios išgyvenimo meistrės. Jos randa maistą tiek laukuose, tiek miestuose, o jų racionas priklauso nuo metų laikų. Dauguma jų renkasi sėklas, grūdus, uogas, vaisius, o kai trūksta augalinio maisto – ieško vabzdžių ar kirmėlių, kad papildytų baltymų atsargas.
Žiemą pelės dažnai kaupia atsargas, slepia jas urvuose ar tarp šaknų. Jos instinktyviai vengia sugedusio maisto ir moka atsirinkti, kas tinkama valgymui – gebėjimas, padedantis joms išgyventi be žmogaus priežiūros.
| Metų laikas | Pagrindinis maistas | Papildomas maistas |
|---|---|---|
| Pavasaris | Daigai, jaunų augalų lapai, sėklos | Smulkūs vabzdžiai, vikšrai |
| Vasara | Grūdai, uogos, vaisiai | Maži moliuskai, vabzdžiai |
| Ruduo | Riešutai, javai, kukurūzai | Džiovintos uogos, šaknys |
| Žiema | Sukauptos atsargos – grūdai, riešutai | Žievės likučiai, šakniavaisiai |
Ši lentelė atskleidžia, kaip pelės keičia mitybą pagal sezonus. Pavyzdžiui, vasarą jos renkasi saldesnius produktus – uogas, vaisius, o rudenį kaupia energijos turtingus grūdus ir riešutus, kad išgyventų žiemą.
Naminių pelių mityba

Namuose laikomų pelių mityba turi būti kruopščiai subalansuota. Nors šie maži graužikai atrodo viską ėdantys, netinkamas maistas gali sukelti rimtų sveikatos problemų – nuo virškinimo sutrikimų iki nutukimo.
Pagrindinė taisyklė – natūralumas ir saikas. Daugiausia pelių mitybos turėtų sudaryti aukštos kokybės komercinis pašaras, papildytas šviežiomis daržovėmis, baltymais ir nedideliu kiekiu vaisių kaip skanėstais. Vanduo visada turi būti švarus ir prieinamas.
Pelėms būtini šie mitybos komponentai:
- Baltymai – raumenų, imuninės sistemos ir kailio pagrindas.
- Angliavandeniai – energijos šaltinis.
- Skaidulos – virškinimui ir dantų sveikatai.
- Vanduo ir mineralai – visų organizmo procesų veiklai.
| Dienos laikas | Maistas | Nauda / pastabos |
|---|---|---|
| Ryte | Komercinis pelių pašaras (granulės) + šiek tiek šviežios morkos ar agurko | Palaiko energiją ir suteikia drėgmės dienos pradžiai |
| Per pietus | Grūdų mišinys (avižos, soros, kviečiai) + keli lašai vandens | Subalansuoti angliavandeniai, palaiko virškinimą |
| Vakare | Baltyminis užkandis – virtas kiaušinio baltymas, miltiniai kirminai ar liesos vištienos gabalėlis | Papildo baltymų atsargas aktyvioms pelėms |
| Nuolat | Švarus vanduo ir šieno ar avižinių šiaudų gabalėliai | Dantų dilimui ir gerai virškinimo veiklai |
Ši paprasta lentelė padeda šeimininkui suprasti, kaip paskirstyti pelių mitybą per dieną. Labai svarbu, kad maistas būtų šviežias, o dubenėliai – švarūs. Pelės yra tvarkingos gyvūnėlės ir nevalgys, jei jaučia nemalonų kvapą ar drėgmę.
Ką galima duoti ir ko vengti
Nors pelės atrodo viską ėdančios, ne viskas, kas tinka žmogui, tinka ir joms. Dalis produktų gali būti pavojingi net mažais kiekiais, todėl labai svarbu žinoti, ką galima duoti, o ko reikėtų vengti.
Toliau pateiktas blokas padės greitai orientuotis kasdienėje priežiūroje.
Ką galima duoti pelei
Grūdai ir sėklos: avižos, soros, kviečiai – tai pagrindinis pelių energijos šaltinis.
Daržovės: agurkai, morkos, brokoliai, žiediniai kopūstai – suteikia vitaminų ir palaiko skaidulų balansą.
Vaisiai: obuoliai, kriaušės, bananai – puikūs kaip retkarčiais duodami skanėstai.
Baltyminiai produktai: virtas kiaušinis, liesa vištiena, miltiniai kirminai – stiprina imuninę sistemą.
Šienas ir avižiniai šiaudai: padeda dantims dilti ir gerina virškinimą.
Ko vengti
Šokoladas ir saldumynai: net mažas kiekis gali būti toksiškas.
Svogūnai, česnakai, čili pipirai: dirgina virškinimo traktą ir gali sukelti apsinuodijimą.
Riebaus ar kepto maisto likučiai: sukelia nutukimą ir kepenų apkrovą.
Alkoholis, gazuoti gėrimai ir pienas: nepriimtini pelių virškinimui.
Avokadas, žalios bulvės, citrusai: turi gyvūnams kenksmingų medžiagų.
Tinkamai pasirinktas maistas ne tik pagerina pelių sveikatą, bet ir prailgina jų gyvenimo trukmę. Subalansuota mityba padeda išvengti dantų problemų, virškinimo sutrikimų bei nutukimo, o mažos, bet kokybiškos porcijos užtikrina gerą savijautą kiekvieną dieną.
Dažniausios klaidos šeriant peles

Net ir rūpestingi šeimininkai kartais nesąmoningai daro klaidų, šerdami savo mažąsias augintines. Kad pelės išliktų sveikos, verta žinoti dažniausiai pasitaikančius netinkamos mitybos įpročius.
1. Per daug maisto arba per dažnas šėrimas: pelės turi mažą skrandį ir greitą medžiagų apykaitą, todėl perteklinis maistas greitai virsta nutukimu. Geriau duoti mažiau, bet reguliariai.
2. Vienodas maistas be įvairovės: net jei granulės yra kokybiškos, jos neturėtų būti vienintelis maisto šaltinis. Pelės mėgsta tyrinėti naujus skonius – šiek tiek šviežių daržovių ar vaisių padės išlaikyti apetitą.
3. Žmogiško maisto likučiai: pelės neturėtų valgyti to, ką paliekame nuo savo stalo. Keptas, sūrus ar prieskoniais pagardintas maistas kenkia kepenims ir širdžiai.
4. Nepakankamai švarus vanduo: vandens buteliukas ar dubenėlis turi būti plaunamas kasdien. Net kelių dienų senumo vanduo gali turėti bakterijų, sukeliančių virškinimo sutrikimus.
5. Vitaminų ir mineralų trūkumas: jeigu pelės maitinamos vien grūdais, joms gali pradėti slinkti kailis arba trapėti nagai. Tokiu atveju padeda specialūs mineraliniai akmenėliai ar vitaminų papildai, kuriuos galima rasti gyvūnų parduotuvėse.
6. Netinkamas maisto laikymas: drėgmė ar šiluma gali sugadinti pašarą ir sukelti pelėsių susidarymą. Pašarą laikykite sandarioje dėžutėje, vėsioje, sausoje vietoje.
Tinkama priežiūra ir šėrimo rutina ne tik užtikrina gerą sveikatą, bet ir prailgina pelių gyvenimą. Dauguma problemų kyla ne iš blogo pašaro, o iš netinkamo maitinimo būdo – todėl svarbiausia yra pastovumas, švara ir atidumas detalėms.
Kada kreiptis į veterinarą
Pelės – mažos, tačiau itin jautrios būtybės. Nors jos atrodo judrios ir atsparios, jų sveikatos būklė gali pablogėti labai greitai. Dėl mažo kūno svorio net trumpalaikis maisto ar vandens trūkumas tampa rimta grėsme.
Toliau pateikiamos dažniausios situacijos, padedančios atskirti, kada užtenka namų priežiūros, o kada būtina veterinaro pagalba.
Ką galite padaryti namuose
Jeigu jūsų pelė elgiasi šiek tiek kitaip nei įprastai, tačiau vis dar yra smalsi ir aktyvi – greičiausiai situacija nėra rimta. Tokiu atveju padeda keli paprasti, bet svarbūs žingsniai:
- Stebėkite apetitą ir elgesį: kartais pelės mažiau ėda dėl streso ar aplinkos pokyčių – pavyzdžiui, po narvo valymo ar triukšmingos dienos.
- Pasiūlykite šviežio maisto: nedidelis agurko ar obuolio gabalėlis gali paskatinti apetitą ir atstatyti skysčių balansą.
- Patikrinkite švarą: dubenėliai, vandens buteliukas ir maisto likučiai turi būti švarūs – net menkiausias pelėsis gali atbaidyti graužiką nuo valgymo.
- Sumažinkite stresą: uždenkite dalį narvo audiniu, venkite stiprių kvapų, garsų ar staigių judesių.
- Stebėkite svorį: jei svoris išlieka stabilus, dažniausiai pakanka stebėjimo ir ramesnio režimo.
Kada būtina kreiptis į veterinarą
Kai kurie simptomai rodo, kad reikalinga profesionali pagalba. Pelės organizmas labai trapus, todėl laukti kelias dienas – pavojinga.
- Pelė neėda ar negeria ilgiau nei 48 valandas: net trumpas badavimas sukelia dehidrataciją ir silpnumą.
- Pastebimas viduriavimas ar pilvo pūtimas: tai gali reikšti infekciją ar netinkamą maistą.
- Staigus svorio kritimas: gali būti vidaus organų ar dantų problemų požymis.
- Kailio slinkimas, pleiskanos ar žaizdelės ant odos: dažnai susiję su netinkama mityba, alergija ar parazitais.
- Elgesio pokyčiai – vangumas, drebulys, slėpimasis: tai vieni pirmųjų ligos signalų.
Veterinaro patarimas
Profilaktinis vizitas bent kartą per metus gali užkirsti kelią daugeliui problemų. Veterinaras gali patikrinti dantis, svorį, kailio būklę ir patarti dėl pašaro tipo. Tai paprastas būdas pasirūpinti, kad jūsų mažoji draugė gyventų ilgai, sveikai ir laimingai.
Pelių šeimininkų atsiliepimai
Pelės, nors ir mažos, reikalauja dėmesio bei tinkamos mitybos. Šeimininkai, kurie pasirūpino subalansuotu maistu, pastebi akivaizdžius pokyčius tiek gyvūnėlio elgesyje, tiek sveikatoje.
Laura, laikanti dvi baltąsias peles:
„Kai pradėjau keisti savo pelės racioną ir pridėjau daugiau šviežių daržovių, pastebėjau, kad ji tapo daug aktyvesnė. Kailis ėmė blizgėti, o ji pati tapo žaismingesnė. Atrodytų, toks mažas pakeitimas, bet skirtumas milžiniškas!“
Tomas iš Kauno:
„Anksčiau daviau mišinius su džiovintais vaisiais, bet veterinaras patarė rinktis paprastesnį pašarą be cukraus. Dabar mano pelė nebeturi virškinimo problemų, o jos dantys atrodo sveikesni. Mokausi skaityti etiketes net gyvūnų pašarui!“
Rasa, pelių augintoja iš Vilniaus:
„Turime tris peles, ir jos visos mėgsta avižas bei šiek tiek morkų. Pastebėjau, kad duodant per daug vaisių jos tingsta – dabar laikomės saiko ir jos atrodo laimingos. Mityba – tikrai raktas į jų gerą nuotaiką.“
Jurgita, mažosios „Snaigės“ šeimininkė:
„Niekada negalvojau, kad toks mažas gyvūnėlis gali turėti tokių konkrečių poreikių! Perskaičiusi straipsnį apie pelių mitybą pakeičiau maitinimo grafiką, ir dabar mūsų šeimos mylimas augintinis gyvena daug sveikiau.“
Dažniausiai užduodami klausimai apie pelių mitybą
Ar pelės gali valgyti vaisius kiekvieną dieną?
Koks pašaras tinkamiausias naminei pelei?
Ar pelėms reikia šviežio maisto, jei duodamas sausas pašaras?
Kiek vandens per dieną turi išgerti pelė?
Ar galima duoti pelėms duonos?
