Katės – unikalūs gyvūnai, kurių reprodukcinis ciklas priklauso nuo daugybės veiksnių: nuo metų laiko ir apšvietimo iki veislės bei amžiaus. Daugelis šeimininkų nustemba, kai jų katė rujuoja ne kartą ar du per metus, o kelis kartus per sezoną. Iš tikrųjų, tai visiškai normalu – kačių organizmas pritaikytas dažnam rujavimui, kad padidintų šansus susilaukti jauniklių. Tačiau pernelyg dažni ciklai gali tapti iššūkiu tiek katei, tiek šeimininkui – ypač jei planuojama sterilizacija ar siekiama palaikyti ramybę namuose.
Suprasti, kiek kartų per metus katė rujuoja, padeda ne tik tinkamai pasiruošti šiam laikotarpiui, bet ir įvertinti, ar jos sveikata normali. Skirtingai nei daugelis žinduolių, katės rujos ciklas priklauso ne nuo sezono kalendoriaus, o nuo dienos šviesos ilgumo, todėl kambaryje laikomos katės, kur šviesos yra daugiau, gali rujuoti visus metus.
Kaip veikia katės reprodukcinis ciklas
Katės yra vadinamos sezoninėmis poliestrinėmis rūšimis, tai reiškia, kad jų rujos laikotarpiai kartojasi daug kartų per sezoną, kai šviesos diena ilgesnė nei 12 valandų. Paprastai tai tęsiasi nuo vasario iki spalio mėnesio, tačiau kambarinės katės, veikiamos dirbtinės šviesos, gali rujuoti visus metus.
Kiekviena rujos fazė susideda iš kelių etapų:
- Proestrus – trunka 1–2 dienas; katė tampa šiek tiek nerami, dažniau murkia, bet dar neprisileidžia patino.
- Estrus (tikroji ruja) – trunka 4–10 dienų; šiuo laikotarpiu katė garsiai kniaukia, trinasi, kelia uodegą ir rodo pasiruošimą poravimuisi.
- Interestrus – pertrauka tarp rujų, jei apvaisinimas neįvyko; trunka 1–3 savaites.
- Anestrus – ramybės periodas, dažniausiai žiemą, kai hormoninė veikla nuslūgsta.
Įdomu tai, kad katės yra indukuotos ovuliatorės – tai reiškia, jog ovuliacija (kiaušinėlio išsiskyrimas) įvyksta tik po poravimosi. Jei poravimosi nėra, ciklas dažnai kartojasi po kelių savaičių. Todėl neretai atrodo, kad katė „nuolat rujoja“, nors iš tiesų jos organizmas tiesiog ruošiasi naujam ciklui.
Kaip dažnai katės rujoja per metus
Katės rujos dažnumas priklauso nuo daugybės aplinkos ir fiziologinių veiksnių. Gamtoje jų rujos dažniausiai sutampa su šiltuoju metų laiku – nuo pavasario iki ankstyvo rudens, kai dienos šviesa trunka ilgiau nei 12 valandų. Tačiau kambariuose laikomos katės, ypač jei namuose visada šviesu, gali rujuoti be aiškaus sezoniškumo, net ir viduržiemį.
Kiekviena ruja (morčius) trunka apie 7–10 dienų, o pertrauka tarp ciklų – nuo dviejų iki trijų savaičių. Jei apvaisinimas neįvyksta, katės kūnas gana greitai grįžta į aktyvų hormoninį režimą, ir prasideda nauja ruja.
Taigi teoriškai katė gali rujuoti net 8–12 kartų per metus, ypač jei laikoma šviesioje, šiltoje aplinkoje. Visgi, toks dažnas ciklas fiziologiškai sekina organizmą, todėl rekomenduojama apsvarstyti sterilizaciją arba ciklo reguliavimą veterinaro pagalba.
Veiksniai, turintys įtakos rujos dažnumui
- Dienos šviesos ilgumas – pagrindinis stimuliatorius. Katėms reikia bent 12 val. šviesos per parą, kad suaktyvėtų hormonai.
- Amžius – jaunos, 6–18 mėn. amžiaus katės rujuoja dažniausiai; vyresnės – rečiau.
- Veislė – rytų trumpaplaukės (pvz., Siamo, Abisinijos) rujuoja dažniau nei britų ar persų.
- Aplinkos sąlygos – kambarinės katės dažniau rujuoja dėl pastovios temperatūros ir apšvietimo.
- Hormoninis fonas – kai kurios katės turi trumpesnį ramybės periodą tarp ciklų, todėl rujos pasikartoja greičiau.
Rujos dažnumas pagal laikymo sąlygas
Toliau pateikta lentelė padės geriau suprasti, kiek kartų per metus katės rujoja skirtingomis sąlygomis:
| Katės tipas / laikymo sąlygos | Vidutinis rujos dažnis per metus | Pagrindinės priežastys |
|---|---|---|
| Kambarinė katė (visada šviesu, šilta) | 8–12 kartų | Nuolatinis šviesos poveikis, pastovi temperatūra, ilgas dienos laikas |
| Katė, gyvenanti lauke | 2–3 kartus | Ruoja tik pavasarį ir vasarą, kai pakanka šviesos |
| Siamo ar Abisinijos veislės katė | 6–10 kartų | Rytų veislėms būdingas aktyvesnis hormonų ciklas |
| Persų ar Britų trumpaplaukė | 3–5 kartus | Lėtesnis medžiagų apykaitos ir hormonų aktyvumas |
| Sterilizuota katė | 0 kartų | Kiaušidės pašalintos, hormoninė veikla sustabdyta |
Veterinarai pastebi, kad katės, kurios rujuoja labai dažnai, patiria emocinių svyravimų, sumažėja apetitas ir sutrinka miegas. Šie požymiai nėra ligos, bet rodo, kad organizmas yra aktyvaus hormoninio streso būsenoje. Todėl reguliavimas, ypač jei katė nebus veisiama, padeda išvengti tiek elgesio problemų, tiek sveikatos komplikacijų.
Kada dažnas rujos ciklas tampa problema
Nors dažnas rujavimas kai kurioms katėms yra natūralus, pernelyg trumpi arba nuolat besikartojantys ciklai gali reikšti, kad organizmas yra pervargęs ar sutrikusi hormonų pusiausvyra. Jei ruja prasideda vos po savaitės pertraukos, tęsiasi ilgiau nei 10–14 dienų arba katė visai neturi ramybės laikotarpio, tai jau laikoma patologiniu rujos ciklu. Tokie atvejai ne tik vargina pačią katę, bet ir didina riziką susirgti ginekologinėmis ligomis.
Dažnas ar nenormalus rujavimas gali sukelti šias problemas:
- Hormonų disbalansą (ypač jei ovuliacija nuolat nevyksta).
- Kiaušidžių cistas ar gimdos uždegimus, kurie gali sukelti skausmą, išskyras ar temperatūros pakilimą.
- Elgesio sutrikimus – katė tampa agresyvesnė, nevaldomai kniaukia, ima žymėti teritoriją.
- Fizinį išsekimą dėl prasto miego ir sumažėjusio apetito.
Veterinarai dažnai pabrėžia, kad „katė, kuri rujoja be poilsio periodų, gyvena nuolatinėje įtampoje“. Todėl svarbu stebėti, ar jos ciklai yra reguliarūs, ir laiku imtis priemonių.
Ką daryti, jei katė rujoja per dažnai
Ką galima daryti namuose
Užtikrinkite ramią aplinką: kuo mažiau triukšmo, svečių ar kitų gyvūnų, kurie gali skatinti stresą.
Ribokite priėjimą prie langų ir durų: tai padeda sumažinti dirgiklius, ypač jei netoliese yra patinų.
Naudokite raminančius feromonus: „Feliway“ ar panašūs purškalai padeda mažinti įtampą ir elgesio aktyvumą.
Žaiskite su kate dažniau: fizinis aktyvumas nukreipia jos dėmesį ir padeda išsklaidyti perteklinę energiją.
Stebėkite jos mitybą ir svorį: rujos metu kai kurios katės mažiau ėda – svarbu, kad nesmuktų svoris.
Kada būtina kreiptis į veterinarą
Ruja trunka ilgiau nei 14 dienų: tai gali būti kiaušidžių cistos ar hormonų sutrikimo požymis.
Rujos metu pastebimos išskyros ar kraujas: tokie simptomai rodo galimą infekciją.
Katė rujoja be pertraukų kelis mėnesius: būtina veterinarinė apžiūra ir hormonų tyrimai.
Elgesys tampa agresyvus ar pavojingas: veterinaras gali pasiūlyti laikiną hormoninį reguliavimą.
Katė atrodo išsekusi: nuolatinis rujavimas be miego ir apetito mažina imunitetą.
Ar galima reguliuoti katės rujos dažnį
Daugelis šeimininkų, susidūrę su nuolatiniu kniaukimu, neramumu ir naktiniu „dainavimu“, ima ieškoti būdų, kaip suvaldyti pernelyg dažną rujavimą. Geros naujienos tokios – rujos dažnį galima reguliuoti, tačiau tik saugiais, veterinaro patvirtintais metodais.
Katės fiziologija jautri bet kokiems hormonų pokyčiams, todėl neatsakingas gydymas gali sukelti rimtų pasekmių. Svarbiausia žinoti, kad kiekviena priemonė turi savų privalumų ir rizikų – nuo ilgalaikių chirurginių sprendimų iki trumpalaikio elgesio valdymo.
1. Sterilizacija – patikimiausias būdas
Sterilizacija (kiaušidžių ir dažnai gimdos pašalinimas) yra vienintelis būdas visam laikui sustabdyti rujavimą. Operacija saugi, greita, o šiuolaikinė veterinarinė priežiūra užtikrina sklandų gijimą.
Dažniausiai procedūra atliekama katėms nuo 6 mėnesių amžiaus, kai organizmas jau pakankamai subrendęs, bet dar nepatyręs kelių rujos ciklų. Kuo anksčiau katė sterilizuojama, tuo mažesnė rizika susirgti pieno liaukų navikais, gimdos uždegimu ir hormoniniais sutrikimais.
Sterilizuotos katės tampa ramesnės, nebekniaukia naktimis, nebesišlapina teritorijai žymėti, o jų elgesys stabilizuojasi. Tai ne tik humaniškas, bet ir profilaktinis sprendimas ilgalaikei gyvūno sveikatai.
2. Hormoninė kontrolė – laikinas sprendimas
Kai kurie šeimininkai nenori ar negali sterilizuoti katės (pavyzdžiui, veisimo tikslais). Tokiu atveju veterinarai gali paskirti hormoninius preparatus (tabletes, injekcijas ar lašus), kurie laikinai sustabdo rujos ciklą.
Tačiau svarbu žinoti, kad ilgalaikis tokių preparatų naudojimas gali turėti šalutinių poveikių:
- padidėjusi gimdos infekcijų rizika (piometra),
- svorio augimas,
- hormoniniai navikai,
- kepenų apkrova.
Todėl hormoninė terapija tinka tik trumpalaikiam naudojimui, kai ruja sutampa su nepatogiu laikotarpiu, o sterilizacija dar neplanuojama.
3. Feromonai ir elgesio valdymas
Jei sterilizacija dar neatlikta, o hormoniniai vaistai netinka, galima naudoti raminančius feromonus – purškalus arba difuzorius („Feliway“, „Beaphar“ ir pan.). Jie atkuria saugos jausmą, padeda katei nusiraminti, sumažina kniaukimą ir nerimą.
Feromonai neišgydo, bet palengvina elgesio simptomus: gyvūnas mažiau vaikšto, nerimsta ir lengviau užmiega. Šis metodas ypač veiksmingas kartu su žaidimais, fizine veikla ir ramiu režimu.
4. Aplinkos ir dienos šviesos valdymas
Kadangi kačių rujos ciklą lemia šviesa, galima daryti įtaką ir apšvietimo trukmei. Sumažinus šviesos valandas (pvz., pritemdant patalpą vakarais), kai kurios katės pradeda ilsėtis nuo rujos.
Be to, reikėtų palaikyti pastovią temperatūrą ir vengti per didelio šilumos šaltinių poveikio, nes šiluma stimuliuoja hormoninę veiklą. Tokie aplinkos pokyčiai nėra stebuklingas sprendimas, bet gali padėti prailginti pertraukas tarp rujos ciklų.
Kačių šeimininkų patirtys
„Mano katė po sterilizacijos tapo ramesnė ir pagaliau nustojo kniaukti naktimis. Tai buvo geriausias sprendimas tiek jai, tiek mums.“
— Aistė, Vilnius
„Mūsų Siamo katė rujodavo beveik kas mėnesį. Feromonai padėjo tik trumpam, todėl nusprendėme ją sterilizuoti – dabar ji žymiai ramesnė.“
— Mantas, Klaipėda
„Teko laukti, kol mūsų britų katė subręs, bet kai ją sterilizavome, dingo ne tik ruja, bet ir agresyvumas. Gyvena ramiai, sveikai.“
— Rūta, Kaunas
Dažniausiai užduodami klausimai apie kačių rujos dažnumą
Kiek kartų per metus rujoja katės, gyvenančios namuose?
Ar katės gali rujoti visus metus?
Kada katės rujos dažnumas laikomas per dideliu?
Ar galima rujos ciklą reguliuoti be sterilizacijos?
Kada geriausias metas sterilizuoti katę?
