Nesvarbu, ar jūsų augintinė – namuose gyvenanti murklė, ar lauke laiką mėgstanti tyrinėtoja, kačių skiepai yra vienas svarbiausių žingsnių užtikrinant jos sveikatą ir ilgaamžiškumą. Katės, kaip ir žmonės, gali užsikrėsti įvairiomis virusinėmis bei bakterinėmis ligomis, kurios dažnai būna sunkiai gydomos arba visai neišgydomos. Vakcinacija padeda sukurti apsauginį imunitetą prieš šiuos pavojus, o tai reiškia – mažiau ligų, mažiau streso ir daugiau ramių dienų tiek jums, tiek jūsų keturkojei draugei.
Dažnai manoma, kad namuose gyvenančiai katei skiepai nėra būtini, tačiau veterinarai pabrėžia priešingai – daugelis infekcijų perduodamos ne tik tiesioginio kontakto metu, bet ir per žmogaus batus, rūbus ar net orą. Todėl profilaktiniai skiepai yra būtini visoms katėms, nepriklausomai nuo to, ar jos išeina į lauką, ar ne.
Tinkamai sudarytas ir laikomas kačių skiepų kalendorius padeda išvengti rimtų ligų, tokių kaip pasiutligė, panleukopenija, kalicivirusinė infekcija ar rinotracheitas. Be to, kai kurie skiepai yra privalomi pagal Lietuvos įstatymus, ypač jei katė keliauja, lankosi parodose ar kontaktuoja su kitais gyvūnais. Šiame straipsnyje veterinarijos specialisto požiūriu aptarsime, kokie skiepai reikalingi, kada juos atlikti ir kaip sudaryti tinkamą vakcinacijos planą jūsų katei.
Kodėl skiepai katėms yra būtini
Skiepai – tai ne tik formalumas ar papildoma veterinaro paslauga. Tai gyvybiškai svarbi apsauga nuo daugelio pavojingų infekcijų, kurios gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus ar net baigtis mirtimi. Katės, ypač jaunos, dar neturinčios stipraus imuniteto, yra itin pažeidžiamos įvairių virusų, todėl laiku atlikta vakcinacija tampa pagrindine profilaktikos priemone.
Skiepų veikimo principas paprastas, bet labai efektyvus: vakcina įveda į organizmą susilpnintą arba neaktyvų virusą, kuris nesukelia ligos, bet „pamoko“ imuninę sistemą atpažinti ir neutralizuoti tikrą infekciją, jei ji pasitaikytų ateityje. Taip formuojamas ilgalaikis imunitetas, galintis apsaugoti net keletą metų.
Svarbu suprasti, kad kai kurios ligos plinta netiesiogiai – per orą, žmogaus avalynę, daiktus ar net aplinką, kurioje buvo kiti gyvūnai. Todėl net jei jūsų katė niekada neišeina į lauką, ji vis tiek gali būti paveikta infekcijų. Pavyzdžiui, panleukopenijos virusas itin atsparus aplinkos sąlygoms ir gali išlikti aktyvus paviršiuose kelis mėnesius.
Be to, kai kurios ligos yra pavojingos ir žmonėms. Pasiutligė – klasikinis pavyzdys: tai mirtina infekcija, nuo kurios saugoti privaloma tiek gyvūnus, tiek žmones. Dėl šios priežasties pasiutligės skiepai yra privalomi visoms katėms Lietuvoje.
Skiepijimas taip pat padeda sumažinti infekcijų plitimą tarp gyvūnų. Kuo daugiau kačių yra paskiepytos, tuo sunkiau virusams cirkuliuoti – tai vadinama bendruoju (kolektyviniu) imunitetu. Tad paskiepydami savo augintinę, prisidedate ir prie kitų gyvūnų sveikatos apsaugos.
Kačių skiepų kalendorius pagal amžių
Norint užtikrinti, kad katė būtų tinkamai apsaugota nuo pavojingų ligų, svarbu laikytis nuoseklaus vakcinacijos kalendoriaus. Skiepai pradedami dar kačiukystėje ir periodiškai kartojami visą gyvenimą.
Privalomieji ir papildomi skiepai
Ne visi kačių skiepai yra vienodi – kai kurie yra būtini kiekvienai katei, o kiti – rekomenduojami priklausomai nuo gyvenimo būdo, kelionių ar kontakto su kitais gyvūnais. Toliau apžvelkime svarbiausius skirtumus.
Privalomieji skiepai
Pasiutligės vakcina (Rabies)
Tai privalomas skiepas visoms katėms Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, ar jos gyvena namuose, ar išeina į lauką. Pasiutligė yra mirtina liga, pavojinga tiek gyvūnams, tiek žmonėms. Skiepas atliekamas pirmą kartą, kai katei sueina 12–16 savaičių, o vėliau – periodiškai, paprastai kasmet arba kas 3 metus, priklausomai nuo vakcinos tipo.
Kompleksinė vakcina (FVRCP)
Apsaugo nuo trijų pagrindinių ligų:
- Kačių virusinio rinotracheito (herpesvirusas)
- Kaliciviruso infekcijos
- Panleukopenijos (kačių maras)
Papildomi (rekomenduojami) skiepai
FeLV – kačių leukemijos virusas
Šis virusas silpnina imuninę sistemą ir dažnai sukelia antrines infekcijas ar net vėžinius susirgimus. Rekomenduojama skiepyti kates, kurios išeina į lauką arba turi kontaktą su kitomis katėmis (pvz., daugiakatėse šeimose ar prieglaudose).
Chlamidiozės vakcina
Apsaugo nuo akių ir kvėpavimo takų infekcijų, kurias sukelia Chlamydia felis. Šis skiepas dažniausiai taikomas, jei gyvūnas turi polinkį į akių uždegimus ar kontaktuoja su dideliu kačių kiekiu.
Bordetella bronchiseptica
Tai bakterinė infekcija, dažniausiai pasitaikanti prieglaudose ar daugiakatėse aplinkose. Skiepijimas sumažina kosulio, čiaudulio ir kvėpavimo takų infekcijų riziką.
Veterinaras kiekvienu atveju parenka individualų vakcinacijos planą, atsižvelgdamas į katės amžių, sveikatą, gyvenimo sąlygas ir kelionių dažnumą. Pavyzdžiui, keliaujančioms katėms gali būti reikalaujama ne tik pasiutligės, bet ir FeLV sertifikato, o kai kuriose šalyse – papildomų imunizacijų pagal vietinius reglamentus.
Kačių skiepų grafiko laikymasis
Tinkamas skiepų grafikas – tai raktas į ilgalaikį ir patikimą jūsų katės imunitetą. Vakcinacija nėra vienkartinis procesas – ji veikia etapais, o pakartotiniai skiepai padeda palaikyti organizmo apsaugą nuo pavojingų ligų daugelį metų.
Kodėl svarbu laikytis nustatyto grafiko
Kiekvienas skiepas turi savo veikimo trukmę. Pavyzdžiui, kompleksinė FVRCP vakcina suteikia imunitetą maždaug 12 mėnesių, o kai kurios pasiutligės vakcinos – iki 3 metų. Jei katė nėra paskiepijama laiku, apsauga silpnėja, o kartais – prarandama visiškai. Tokiu atveju gali prireikti pakartotinio pirminio skiepų kurso, tarsi katė būtų neskiepyta iš naujo.
Verta prisiminti, kad imunitetas neatsiranda iškart po skiepo – jam susiformuoti prireikia 7–14 dienų, todėl naujai paskiepytos katės reikėtų saugoti nuo kontakto su kitais gyvūnais bent porą savaičių.
Galimos reakcijos po skiepų
Kaip ir žmonėms, katėms po vakcinacijos gali pasireikšti lengvos, laikinos reakcijos. Tai visiškai normalu ir rodo, kad organizmas reaguoja į vakciną bei formuoja imunitetą. Vis dėlto svarbu atskirti įprastus požymius nuo tų, kurie gali signalizuoti apie komplikacijas.
Normalios, laikinos reakcijos
Po skiepų kai kurios katės būna šiek tiek mieguistos, mažiau ėda ar nori daugiau miego. Injekcijos vietoje gali atsirasti mažas sukietėjimas ar paraudimas, kuris praeina per kelias dienas.
Dažniausi požymiai:
- Lengvas nuovargis ar vangumas
- Nedidelis patinimas injekcijos vietoje
- Sumažėjęs apetitas 1–2 dienoms
- Nedidelis karščiavimas
Tai normalu, kol simptomai nepablogėja ir praeina per trumpą laiką.
Kada būtina būti atidiems
Jei katė tampa itin apatiška, nustoja valgyti ilgiau nei dvi paras, kvėpuoja sunkiai ar injekcijos vietoje susidaro didelė, karšta gumbuotė, tai gali būti ženklas, kad reikalinga veterinaro apžiūra. Alerginės reakcijos į vakciną yra retos, bet galimos, todėl geriausia pasilikti veterinarijos klinikoje dar 10–15 minučių po procedūros – kad specialistai galėtų stebėti pirmąsias reakcijas.
Kaip elgtis po vakcinacijos
Ką galima daryti po skiepų namuose
Leiskite katei pailsėti: pirmąją dieną po skiepo venkite aktyvaus žaidimo ir kelionių.
Stebėkite apetitą ir elgesį: lengvas vangumas ar sumažėjęs apetitas yra normalu.
Duokite pakankamai vandens: hidratacija padeda organizmui greičiau prisitaikyti.
Laikykite katę šiltoje, ramioje vietoje: venkite skersvėjų ir triukšmo.
Patikrinkite injekcijos vietą: jei ji nežymiai patinusi, neliesti ir nestimuliuoti.
Kada būtina kreiptis į veterinarą
Katė nevalgo ilgiau nei 48 valandas: tai rodo, kad reakcija stipresnė nei įprasta.
Pastebimas didelis patinimas ar karštis injekcijos vietoje: gali būti uždegimo požymis.
Gyvūnas sunkiai kvėpuoja ar vemia: galimas alerginis atsakas į vakciną.
Katė apatiška, slepiasi ar nevaikšto: būtina skubi veterinaro apžiūra.
Simptomai nepraeina per 3 dienas: reikalinga pakartotinė konsultacija.
Po skiepų geriausia bent vienai dienai apriboti katės kontaktą su kitais gyvūnais ir stebėti jos būseną. Tinkama priežiūra po vakcinacijos užtikrina, kad imunitetas formuosis be komplikacijų, o augintinė greitai grįš prie savo įprastos nuotaikos.
Kačių skiepai kelionėms ar prieglaudose
Kai katė keliauja kartu su šeimininku ar gyvena prieglaudoje, skiepų reikalavimai tampa dar griežtesni. Tokiose situacijose vakcinacija nėra tik rekomendacija – tai teisinė ir higienos būtinybė, siekiant apsaugoti ne tik jūsų augintinę, bet ir kitus gyvūnus.
Skiepai kelionėms
Jeigu planuojate kelionę su kate į kitą šalį, pirmiausia reikėtų pasirūpinti, kad būtų:
- Galiojantis pasiutligės skiepas. Be šio skiepo katė negali kirsti valstybės sienos. Skiepas turi būti atliktas mažiausiai prieš 21 dieną iki išvykimo. Kai kuriose šalyse (pvz., Jungtinėje Karalystėje ar Norvegijoje) gali būti taikomi papildomi reikalavimai – antikūnų titravimo testas, kuris patvirtina, kad imunitetas pakankamas.
- Europos Sąjungos gyvūno pasas. Jame pažymimi visi skiepai, mikrochipas ir identifikacijos duomenys. Be šio paso gyvūno negalima gabenti tarp ES šalių.
- Papildomi skiepai pagal šalį. Kai kurios valstybės gali reikalauti skiepų nuo FeLV (leukemijos viruso) ar kitų vietinių ligų, priklausomai nuo rizikos zonos.
Svarbu: jei katė dar jauna, kelionę reikėtų planuoti tik po pilno vakcinacijos kurso – tai yra, po antrojo ar trečiojo kompleksinio skiepo ir pasiutligės vakcinos.
Skiepai prieglaudose ar daugiakatėse aplinkose
Gyvūnų prieglaudos, laikini globos namai ar net kelių kačių šeimos yra vietos, kur virusai gali plisti itin greitai. Todėl tokiose aplinkose visos katės turi būti:
- Paskiepytos FVRCP kompleksu;
- Paskiepytos nuo pasiutligės;
- Dažnai – ir nuo FeLV (leukemijos viruso).
Šie skiepai padeda išvengti masinių užkrėtimų, kurie prieglaudoms gali būti ypač pavojingi.
Prieglaudose taip pat taikoma karantino taisyklė – naujai atvykęs gyvūnas 7–14 dienų laikomas atskirai, kol įsitikinama, kad nėra infekcijų ar reakcijų į skiepus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Nuo kokio amžiaus galima skiepyti katę?
Ar reikia skiepyti katę, jei ji niekada neišeina į lauką?
Kiek dažnai reikia kartoti kačių skiepus?
Kokios šalutinės reakcijos gali pasireikšti po skiepo?
Ar galima skiepyti nėščią ar žindančią katę?
