Lietuva – vandens paukščiams itin palanki šalis. Gausūs ežerai, upės, pelkės, užliejamos pievos ir Baltijos jūros pakrantė sudaro puikias sąlygas įvairioms ančių rūšims gyventi, perėti ar stabtelėti migracijų metu. Dėl šios priežasties ančių įvairovė Lietuvoje yra didesnė, nei daugelis įsivaizduoja, o kai kurios rūšys pastebimos tik tam tikrais metų laikais.
Antys yra ne tik svarbi ekosistemų dalis, bet ir jautrus aplinkos būklės indikatorius. Jų paplitimas, gausumas ir elgsena leidžia spręsti apie vandens telkinių švarą, buveinių kokybę ir klimato kaitos poveikį. Kai kurios ančių rūšys Lietuvoje yra gausios ir gerai prisitaikiusios prie žmogaus artumos, kitos – retos, saugomos ir reikalaujančios ypatingo dėmesio.
Ančių skirstymas pagal gyvenimo būdą
Lietuvoje aptinkamos antys paprastai skirstomos į dvi pagrindines grupes pagal jų mitybos ir judėjimo ypatumus: plaukiojančias (paviršines) ir nardančias antis. Toks skirstymas padeda lengviau suprasti, kur ir kodėl tam tikros rūšys gyvena konkrečiuose vandens telkiniuose.
Plaukiojančios (paviršinės) antys
Plaukiojančios antys maitinasi vandens paviršiuje arba sekliose vietose. Jos dažnai palinksta į priekį, panardindamos tik galvą ir kaklą, o kūno galas lieka virš vandens. Šios antys paprastai gyvena:
- sekliose ežerų pakrantėse,
- tvenkiniuose,
- užliejamose pievose,
- lėtai tekančiose upėse.
Dėl tokio mitybos būdo jos lengviau prisitaiko prie įvairių buveinių ir dažnai aptinkamos net miestuose.
Nardančios antys
Nardančios antys maistą susiranda visiškai panirdamos po vandeniu. Jos dažniausiai gyvena gilesniuose ežeruose, marių akvatorijose ar Baltijos jūros pakrantėje. Šios rūšys turi:
- tankesnį kūną,
- kojas labiau paslinktas atgal,
- geresnį prisitaikymą nardymui, bet prastesnį judėjimą sausumoje.
Nardančios antys dažniau aptinkamos migracijų metu arba žiemą, ypač neužšąlančiuose vandens telkiniuose.
Dažniausiai Lietuvoje sutinkamos ančių rūšys
Didžioji antis (Anas platyrhynchos)
Didžioji antis yra labiausiai paplitusi ančių rūšis Lietuvoje. Ji gyvena tiek natūraliuose vandens telkiniuose, tiek miestuose, parkuose ar tvenkiniuose. Patinas lengvai atpažįstamas pagal žalią galvą, baltą kaklo žiedą ir kaštoninę krūtinę, o patelė – rusvai margą, maskuojančią spalvą.
Ši rūšis perinti Lietuvoje ir dalis populiacijos net žiemoja neužšąlančiuose vandens telkiniuose.
Šaukštasnukė antis (Spatula clypeata)
Šaukštasnukė išsiskiria neįprastai plačiu, šaukštą primenančiu snapu, kuriuo filtruoja smulkius organizmus iš vandens. Lietuvoje tai perinti, bet ne itin gausi rūšis, dažniausiai aptinkama:
- sekliose pelkėse,
- žemapelkėse,
- užliejamose pievose.
Tai gera rūšis-indikatorė, rodanti natūralių šlapynių būklę.
Pilkoji antis (Anas strepera)
Pilkoji antis yra santūrios išvaizdos, todėl dažnai lieka nepastebėta. Ji renkasi ramesnius vandens telkinius ir dažniau aptinkama mažiau trikdomose vietose. Lietuvoje perinti, bet negausi rūšis.
Nardančių ančių rūšys Lietuvoje
Kuoduotoji antis (Aythya fuligula)
Kuoduotoji antis lengvai atpažįstama pagal patino juodai baltą spalvą ir ryškų kuodą. Ji paplitusi ežeruose ir tvenkiniuose, o žiemą dažnai sutinkama Kuršių mariose ar Baltijos jūros pakrantėje.
Tai viena dažnesnių nardančių ančių Lietuvoje.
Rudagalvė antis (Aythya ferina)
Rudagalvė antis pasižymi kaštoninės spalvos galva ir pilku kūnu. Ji renkasi didesnius, gilesnius vandens telkinius, dažnai aptinkama migracijų metu. Lietuvoje perinti, bet jautri buveinių nykimui.
Retos ir saugomos ančių rūšys Lietuvoje
Ne visos Lietuvoje aptinkamos antys yra gausios. Dalis jų laikomos retomis, nykstančiomis arba jautriomis buveinių pokyčiams, todėl yra įtrauktos į saugomų rūšių sąrašus. Šių ančių paplitimas labai priklauso nuo natūralių šlapynių būklės ir žmogaus veiklos intensyvumo.
Smailiauodegė antis (Anas acuta)
Smailiauodegė antis išsiskiria ilga, smailėjančia uodega, ypač patinų. Tai grakšti, atvirose vietose besilaikanti rūšis, kuri Lietuvoje dažniau sutinkama migracijų metu. Perinti ji gali tik labai tinkamose, mažai trikdomose buveinėse, todėl laikoma reta.
Dryžagalvė antis (Anas querquedula)
Tai viena mažiausių plaukiojančių ančių Europoje. Patinai pavasarį lengvai atpažįstami pagal baltą dryžį virš akies. Lietuvoje ši rūšis peri negausiai ir yra jautri šlapynių nusausinimui. Dažniausiai aptinkama sekliuose, augalija apaugusiuose vandens telkiniuose.
Juodakaklė antis (Melanitta nigra)
Juodakaklė antis priklauso jūrinėms, nardančioms antims. Lietuvoje ji neperi, tačiau reguliariai aptinkama Baltijos jūros pakrantėje migracijų ir žiemojimo metu. Ši rūšis priklausoma nuo švarių jūrinių vandenų ir gausaus moliuskų kiekio.
Ančių paplitimas pagal sezonus
Ančių rūšių įvairovė Lietuvoje labai priklauso nuo metų laiko. Tai susiję su natūraliu paukščių gyvenimo ciklu – perėjimu, migracija ir žiemojimu. Skirtingais sezonais Lietuva atlieka vis kitą vaidmenį: pavasarį ir vasarą – perėjimo teritorijos, rudenį ir pavasarį – migracijos kelio, o žiemą – laikino prieglobsčio funkciją.
Perėjimo laikotarpis
Pavasarį ir vasaros pradžioje Lietuvoje apsistoja perinčios ančių rūšys. Šiuo metu antys ieško ramių, augalija apaugusių vandens telkinių, kur galėtų susukti lizdus ir išperėti jauniklius. Didžiausią reikšmę perėjimui turi seklios pakrantės, pelkės, užliejamos pievos ir tvenkiniai su gausia vandens augmenija. Būtent šiuo laikotarpiu antys yra jautriausios trikdymui – žmogaus veikla, triukšmas ar buveinių keitimas gali lemti nesėkmingą perėjimą ir jauniklių žūtį.
Migracijų metas
Pavasarį ir rudenį Lietuva tampa svarbia ančių migracijos stotele. Tūkstančiai paukščių skrenda iš šiaurinių perėjimo teritorijų į pietines žiemavietes ir atgal, stabtelėdami mūsų šalies vandens telkiniuose pailsėti ir pasimaitinti. Būtent migracijų metu stebima didžiausia rūšių įvairovė, nes kartu su vietinėmis antimis pasirodo ir rūšys, kurios Lietuvoje neperi. Šiuo metu galima pamatyti tiek plaukiojančias, tiek nardančias antis, įskaitant ir retesnius svečius.
Žiemojimo laikotarpis
Žiemą ančių paplitimas Lietuvoje labai priklauso nuo oro sąlygų. Švelniomis žiemomis vis daugiau ančių lieka žiemoti vietoje, ypač ten, kur vandens telkiniai neužšąla. Dažniausiai tai būna didesnės upės, Kuršių marios, Baltijos jūros pakrantė ar net miestų vandens telkiniai. Tokiose vietose antys randa maisto ir atvirą vandenį, leidžiantį išgyventi net ir šaltesniais laikotarpiais. Vis dėlto atšiauriomis žiemomis dauguma jų pasitraukia piečiau, o Lietuvoje lieka tik nedidelė, labiausiai prisitaikiusi populiacijos dalis.
Ančių rūšių Lietuvoje apžvalga
Žemiau pateikta lentelė padeda aiškiai ir struktūruotai apžvelgti dažniausiai Lietuvoje aptinkamas ančių rūšis, jų gyvenimo būdą ir paplitimą. Ji naudinga tiek pradedančiam gamtos mylėtojui, tiek pažengusiam stebėtojui.
| Rūšis | Lotyniškas pavadinimas | Tipas | Statusas Lietuvoje | Dažniausios buveinės |
|---|---|---|---|---|
| Didžioji antis | Anas platyrhynchos | Plaukiojanti | Perinti, žiemojanti | Ežerai, upės, miestų tvenkiniai |
| Šaukštasnukė antis | Spatula clypeata | Plaukiojanti | Perinti, reta | Pelkės, seklūs vandens telkiniai |
| Pilkoji antis | Anas strepera | Plaukiojanti | Perinti, negausi | Ramesni ežerai, tvenkiniai |
| Kuoduotoji antis | Aythya fuligula | Nardanti | Perinti, žiemojanti | Ežerai, Kuršių marios |
| Rudagalvė antis | Aythya ferina | Nardanti | Perinti, jautri | Gilesni ežerai, marios |
| Smailiauodegė antis | Anas acuta | Plaukiojanti | Migracinė, reta | Atviri vandens telkiniai, pievos |
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kiek ančių rūšių aptinkama Lietuvoje?
Kuri antis Lietuvoje yra dažniausia?
Ar visos antys Lietuvoje peri?
Kodėl antys laikomos aplinkos būklės rodikliu?
