Žiema daugeliui vištų augintojų kelia tą patį klausimą: ar vištos iš tiesų bijo šalčio, ar tik reikia pasirūpinti geresnėmis sąlygomis? Nors šie paukščiai atrodo trapūs, jų organizmas yra puikiai pritaikytas prie žemos temperatūros.
Tinkamai prižiūrimos vištos gali atlaikyti net ir –10 °C šaltį, tačiau yra viena svarbi sąlyga – sausos plunksnos, gera mityba ir be skersvėjų esantis vištidės mikroklimatas.
Kiekviena veislė turi savo ribas: pavyzdžiui, lietuviškos ar lenkiškos veislės puikiai prisitaiko prie žiemos sąlygų, o dekoratyvinės ar tropinės kilmės vištos yra jautresnės ir reikalauja šiltesnių patalpų.
Svarbu suprasti, kad vištai pavojingesnė ne tiek temperatūra, kiek drėgmė ir vėjas – būtent dėl jų paukštis pradeda šalti, sirgti ir mažiau dėti kiaušinius.
Kaip šaltis veikia vištų organizmą
Vištos turi puikų natūralų šildymo mechanizmą – plunksnų sluoksnį, kuris veikia tarsi pūkinė striukė. Tarp plunksnų esantis oras sulaiko šilumą, todėl sveika, švari ir sausa višta gali lengvai išbūti lauke net ir esant minusinei temperatūrai.
Tačiau jei plunksnos sušlampa, oras tarp jų pranyksta, o paukštis praranda šilumą net per kelias minutes.
Per didelis šaltis gali paveikti:
- Šukas ir barzdelę – jos linkusios nušalti, ypač jei vištidėje drėgna.
- Kvėpavimo takus – skersvėjai ar kondensuotas oras sukelia bronchitą.
- Kiaušinių gamybą – šaltis lėtina medžiagų apykaitą, todėl dedeklių produktyvumas sumažėja iki 50 %.
- Imunitetą – šaltyje organizmas naudoja daugiau energijos šilumai palaikyti, todėl silpnėja atsparumas ligoms.
Tinkamai paruoštas pulkas išlieka aktyvus visą žiemą. Štai kodėl pagrindinis tikslas nėra šildyti, o apsaugoti nuo drėgmės ir skersvėjų, suteikiant vištoms galimybę pačioms reguliuoti šilumos balansą.
Ar žinojote?
- Vištos gali susiglausti į grupę, kad šildytų viena kitą – taip jos išlaiko iki 80 % kūno šilumos.
- Per šalčius jų kūno temperatūra išlieka apie 41–42 °C – aukštesnė nei žmogaus.
- Per daug pašildyta vištidė gali pakenkti – paukščiai tampa vangūs, o išėjus į lauką patiria šiluminį šoką.
Vištidės paruošimas žiemai
Gerai paruošta vištidė – tai pusė sėkmės žiemojant. Dauguma vištų žiemą suserga ne dėl šalčio, o dėl drėgmės, prasto vėdinimo ir nešvaraus kraiko. Patalpa, kurioje laikomas pulkas, turi būti šilta, bet ne tvanki – svarbiausia, kad būtų sausas oras ir švelni oro cirkuliacija.
Ideali temperatūra vištidėje žiemą – +5–10 °C. Tai pakankamai šilta, kad paukščiai nesušaltų, bet ne per karšta, kad nepradėtų slinkti plunksnos ar kristi imunitetas. Perkaitinta patalpa pavojinga – išėjus į lauką vištos patiria šiluminį šoką.
Vėdinimas yra vienas svarbiausių dalykų. Langelį ar ventiliacijos angą rekomenduojama įrengti viršuje – taip oras cirkuliuoja, o šaltas vėjas nepatenka tiesiai ant paukščių. Jei langas sandarus, būtina jį bent trumpam atverti dienos metu, kad išsivėdintų drėgmė nuo kvėpavimo ir mėšlo garų.
Ką galima daryti
Naudokite sausą, storą kraiko sluoksnį: šiaudai ar pjuvenos sulaiko šilumą ir sugeria drėgmę. Keičiant tik viršutinį sluoksnį, sukuriamas „šiltnamio efektas“.
Izoliuokite sienas ir grindis: paprasta fanera ar polistirenas ženkliai sumažina šilumos nuostolius.
Palikite ventiliacijos angą viršuje: tai padės išvengti kondensato ir amoniako kvapo.
Pakelkite ešerius aukščiau nuo žemės: taip vištos miegos šilčiau, o grindų šaltis nepaveiks kojų.
Naudokite švelnų apšvietimą: 10–12 valandų šviesos per dieną padeda išlaikyti kiaušinių dėjimo ritmą.
Ko vengti
Neperkraukite vištidės: per daug paukščių mažoje erdvėje didina drėgmę ir ligų riziką.
Nenaudokite dujų ar atvirų šildytuvų: jie kelia gaisro pavojų ir mažina deguonies kiekį ore.
Nelaikykite vandens indų ant grindų: vanduo greitai sušąla, o drėgmė patenka į kraiką.
Nepalikite tarpų sienose: skersvėjai – pagrindinė kvėpavimo takų ligų priežastis.
Kraikas – natūralus šilumos šaltinis
Kraikas žiemą atlieka ir šilumos izoliatoriaus, ir drėgmės sugėrėjo funkciją. Naudojant „gilųjį kraiko metodą“ (kai apačioje paliekamas senesnis sluoksnis), bakterijos išskiria šiek tiek šilumos. Svarbu tik neperlenkti – kraikas neturi skleisti nemalonaus kvapo ar būti šlapias.
Jei grindys betoninės, prieš kraiką verta patiesti plėvelę ar lentas, kad šaltis nekiltų iš apačios. Švari, sausa aplinka – tai pagrindinė prevencija nuo pėdų uždegimų ir peršalimo.
Mityba šaltuoju metu
Žiemą vištų organizmas dirba intensyviau – energija, kuri vasarą skiriama kiaušinių gamybai, dabar naudojama kūno temperatūrai palaikyti. Todėl racionas turi būti kaloringesnis ir turtingesnis baltymais bei vitaminais.
Tradicinis vasarinis lesalas (žolės, daržovės, vabzdžiai) tampa neprieinamas, tad augintojas turi šiuos trūkumus kompensuoti.
Pagrindinis principas: daugiau energijos, bet be persotinimo riebalais.
Jei permaitinsime grūdais, paukščiai pradės tukti, o tai sumažins dėjimo dažnumą ir didins kepenų apkrovą.
| Pašaro rūšis | Nauda žiemą | Kaip naudoti |
|---|---|---|
| Kukurūzai | Didina energijos kiekį, palaiko kūno šilumą | Duoti vakare – padeda šilumai išsilaikyti per naktį |
| Avižos | Gerina virškinimą ir suteikia skaidulų | Maišyti su kitais grūdais, duoti ryte |
| Virtos daržovės (bulvės, morkos, kopūstai) | Papildo vitaminų trūkumą, ypač A ir C | Tiekti šiltas, nekarštas porcijas kartą per dieną |
| Baltyminiai priedai (žirniai, varškė, žuvies miltai) | Skatina plunksnų atsinaujinimą ir dėjimą | Duoti 2–3 kartus per savaitę |
| Mineraliniai priedai (smėlis, kreida, kriauklės) | Padeda virškinimui, stiprina kiaušinio lukštą | Turėtų būti prieinami nuolat atskirame inde |
Vanduo – nepamirštas, bet dažnai klaidingai tiekiamas
Vanduo yra toks pat svarbus kaip lesalas. Jis turi būti švarus, ne šaltas ir ne užšalęs. Idealiausia, kai vandens temperatūra yra apie 10–15 °C.
Šaltas vanduo gali sukelti virškinimo ar kvėpavimo sutrikimų, o užšalęs – dehidrataciją. Todėl žiemą verta naudoti šildomus girdyklų padėklus arba paprasčiausiai kelis kartus per dieną pakeisti vandenį šviežiu.
Naudingi patarimai dėl žiemos mitybos
- Į lesalą įmaišykite šiek tiek žuvų taukų – tai padės kompensuoti vitamino D trūkumą dėl trumpų dienų.
- Kartą per savaitę įdėkite šaukštelį česnako ar svogūno į maistą – natūralus antibakterinis poveikis.
- Lesinkite 2–3 kartus per dieną mažesnėmis porcijomis – taip maistas geriau pasisavinamas ir mažiau atvėsta.
- Niekada neduokite pelėsingo ar sušalusio grūdų mišinio – tai dažna apsinuodijimų priežastis.
Subalansuota mityba žiemą – tai raktas į sveiką pulką. Jei vištos gauna pakankamai baltymų, švarų vandenį ir mineralų, jos išlieka aktyvios, išvengia peršalimo, o dėjimas nesustoja net šalčiausiomis dienomis.
Šviesos ir judėjimo reikšmė
Trumpėjančios dienos ir šaltas oras keičia ne tik žmogaus nuotaiką – vištoms taip pat svarbi šviesa ir judėjimas. Nors jos gali išbūti viduje be išeigų kelias dienas, per ilgas buvimas tamsioje patalpoje silpnina imunitetą, lėtina medžiagų apykaitą ir mažina dėjimą.
Vištos fiziologiškai reaguoja į dienos šviesos trukmę: kai šviesos mažai, organizmas „mano“, kad metas ilsėtis. Todėl žiemą būtina prailginti dienos trukmę dirbtiniu apšvietimu.
Optimalus apšvietimo režimas – 10–12 valandų šviesos per parą.
Ryte šviesą galima įjungti anksčiau (apie 6 val.), o vakare palikti iki 18–19 val. Šviesa turėtų būti minkšta, neakinti, galima naudoti LED lemputes su šiltu atspalviu.
Per ilgas apšvietimas (virš 14 valandų) – ne mažiau žalingas. Jis gali išbalansuoti hormonų veiklą, o vištos tampa neramios, pešasi, pervargsta.
Kodėl svarbus judėjimas gryname ore
Net ir šaltą dieną vištoms būtina galimybė išeiti į lauką. Kelių minučių pasivaikščiojimai sustiprina kraujotaką, padeda palaikyti kūno šilumą ir psichinę pusiausvyrą.
Pasivaikščiojimo vietą reikėtų apdengti nuo sniego ir vėjo – tam tinka skaidrus plastikinis stogelis ar užuovėja. Žiemą vištos mažiau juda, todėl svarbu užtikrinti, kad jos vis tiek galėtų pešioti žolę, smėlį ar pelenus, kitaip didėja nuobodulys ir plunksnų pešiojimo rizika.
Praktiniai patarimai dėl šviesos ir judėjimo
- Apšvietimui naudokite laikmatį – tai padės išlaikyti pastovų ritmą ir neleis šviesai degti per ilgai.
- Šviesos intensyvumas turėtų būti apie 10–15 liuksų – pakanka, kad vištos matytų lesalą ir ešerius.
- Pasivaikščiojimo zoną uždenkite tinklu, kad vištos būtų saugios nuo plėšrūnų ir sniego.
- Žiemą galima naudoti šiaudų sluoksnį lauke – ant jo vištos noriai vaikšto net esant šalčiui.
- Kiekvieną saulėtą dieną leiskite joms bent trumpam išeiti į lauką – natūrali šviesa svarbi vitamino D gamybai.
Tinkamas apšvietimas ir judėjimas – tai du ramsčiai, leidžiantys vištoms išlikti sveikoms ir produktyvioms visą žiemą.
Kai aplinka šviesi, o paukščiai gali šiek tiek pasivaikščioti, jų elgesys išlieka ramus, o kiaušinių gamyba beveik nenukrenta net šalčiausiu metu.
Kaip atpažinti, kad vištoms per šalta
Nors vištos ištvermingos, jos gana greitai parodo, kai pradeda šalti. Skirtingai nuo žmonių, jos nekleba ar nesirangosi, tačiau jų elgesys ir laikysena išduoda, kad organizmas taupo šilumą.
Štai pagrindiniai požymiai, kad vištoms per šalta ir reikia imtis veiksmų:
Elgesio požymiai
- Susiglaudimas į grupę. Jei vištos glaudžiasi viena prie kitos net dieną, vadinasi, vištidėje per žema temperatūra.
- Mažesnis aktyvumas. Paukščiai sėdi vienoje vietoje, mažai lesa, nes juda mažiau, kad išsaugotų energiją.
- Mažiau dėjimo. Dėjimo ciklas lėtėja arba visiškai sustoja – organizmas prioritetą teikia išlikimui, ne reprodukcijai.
- Triukšmo sumažėjimas. Pulkas tampa tylus, beveik nebekudakuoja – tai streso ir šalčio derinys.
Fiziologiniai požymiai
- Melsvos arba pabalusios šukos. Pirmasis signalas apie nušalimą ar kraujotakos sutrikimą.
- Šlapios plunksnos ar purvinas kraikas. Šlapi paviršiai greitai atšaldo kūną, todėl reikia iš karto išvalyti.
- Gūbrinė laikysena. Višta slepia galvą po sparnu, pūsteli plunksnas – tai ženklas, kad ji šąla.
Šaltis ypač pavojingas jaunesnėms ir dekoratyvinėms veislėms. Jų plunksnynas mažesnis, o riebalų sluoksnis plonesnis, todėl net nedidelis vėjas gali sukelti nušalimus ar peršalimą.
Ką daryti, jei pastebite šalčio požymius
- Patikrinkite vištidės temperatūrą – ji neturėtų kristi žemiau +3 °C.
- Pakeiskite drėgną kraiką šviežiu ir storesniu sluoksniu.
- Jei šukos jau pabalusios, patepkite jas vazelinu arba specialiu riebaliniu kremu – tai apsaugo nuo nušalimo.
- Padidinkite energinę maisto vertę – vakare duokite šiek tiek daugiau kukurūzų.
- Jei paukščiai vis tiek susiglaudę – galima naudoti švelnų infraraudonųjų spindulių šildytuvą (saugų, be atviros liepsnos).
Trumpalaikis šaltis nėra pavojingas, jei vištos sveikos ir sausos. Tačiau ilgalaikė drėgmė, skersvėjai ir per mažas maisto kiekis silpnina jų imunitetą.
Todėl geriausia prevencija – švari, sausa aplinka ir pakankamas energijos kiekis maiste.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar vištoms reikia šildytuvo žiemą?
Kokia temperatūra pavojinga vištoms?
Ar galima vištas išleisti į lauką, kai sninga?
Kiek šviesos reikia vištoms žiemą?
Ar vištos deda kiaušinius žiemą?
