Lapių populiacija Lietuvoje pastaraisiais metais išliko gana stabili, tačiau gyvenvietėse ar ūkiuose jos kartais sukelia rūpesčių: plėšia vištas, vagia pašarus, perduoda ligas (ypač pasiutligę) ar tampa pernelyg drąsios žmonių atžvilgiu. Natūralu, kad tokiais atvejais gyventojai ieško humaniškų ir teisėtų būdų lapę sulaikyti.
Svarbiausia žinoti, kad lapės – laukiniai gyvūnai, todėl jų gaudymas yra ne tik praktinis, bet ir teisiškai reguliuojamas procesas. Netinkami spąstai ar neteisėtas gaudymas gali užtraukti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę.
Ar galima gaudyti lapes Lietuvoje?
Lapių gaudymas Lietuvoje leidžiamas tik laikantis tam tikrų teisiniu normų. Lapę galima sugauti humaniškais, jos nesužalojančiais gyvagaudžiais spąstais, tačiau tik tada, kai gyvūnas kelia realų pavojų žmonėms, gyvuliams ar turtui, arba kai tai daroma medžioklės sezono metu turint galiojančius leidimus. Statant spąstus savo valdoje papildomi leidimai dažnai nereikalingi, tačiau savivaldybės arba Aplinkos apsaugos departamento konsultacija visada yra rekomenduotina.
Draudžiama naudoti bet kokius spąstus, kurie sužeidžia ar žaloja lapę, taip pat negalima gaudyti gyvūno kito žmogaus sklype be savininko žinios. Net humaniški spąstai turi būti tikrinami reguliariai – gyvūnas negali būti paliktas įkalintas ilgam. Pagavus lapę jos negalima savarankiškai išvežti į kitą savivaldybę, nes tokie perkėlimai gali platinti ligas. Tokiais atvejais būtina derinti veiksmus su atsakingomis institucijomis.
Kas yra gyvagaudžiai spąstai ir kaip jie veikia?
Gyvagaudžiai spąstai – tai narvo tipo gaudyklės, sukurtos gyvūną sugauti nepadarant jam jokios fizinės žalos. Tai vienintelis teisėtas ir humaniškas būdas pagauti lapę privačiame sklype ar ūkyje, kai reikia užkirsti kelią žalai ar įvertinti gyvūno sveikatos būklę.
Šie spąstai veikia paprasta, bet patikima mechanika. Įėjimo angą uždaro lengvai krintančios durys – gyvūnas įeina į vidų, patraukia masalą arba užmina ant jautrios plokštelės, o mechanizmas automatiškai uždaro narvą. Konstrukcija suprojektuota taip, kad durys neužsmigtų ant gyvūno ir nesužeistų jo. Narvo sienos yra tvirtos, bet be aštrių kraštų, todėl lapė viduje išlieka fiziškai saugi.
Svarbu suprasti, kad gyvagaudžiai spąstai nėra skirti gyvūnui bausti ar slopinti jo judesius. Tai tiesiog laikinė priemonė, leidžianti saugiai sulaikyti lapę, kol bus priimtas sprendimas dėl jos perkėlimo ar perdavimo specialistams. Teisingai naudojant, tokie spąstai nesukelia gyvūnui skausmo, o stresas sumažinamas iki minimumo – ypač jei spąstai apdengti audiniu ir tikrinami dažnai.
Kaip humaniškai pagauti lapę: žingsnis po žingsnio
Humaniškas lapių gaudymas prasideda nuo tinkamų spąstų pasirinkimo. Geriausia rinktis tvirtą, metalinį gyvagaudį narvą, pakankamai erdvų, kad lapė galėtų stovėti ir apsisukti. Stabilus mechanizmas ir saugiai užsidarančios durys užtikrina, kad gyvūnas nebus sužalotas.
Vieta yra dar svarbesnė nei patys spąstai. Lapės dažniausiai vaikšto tais pačiais takais, todėl spąstus verta statyti prie tvoros, komposto, ūkinio pastato, vištidės ar vietų, kur pastebėti jų pėdsakai. Narvas turi būti pastatytas taip, kad atrodytų natūraliai – ne atviroje vietoje, o prie sienos, krūmų ar kitų objektų, kuriuos lapės natūraliai tyrinėja. Prieš statydami spąstus įsitikinkite, kad aplinka yra rami, be nuolatinių žmonių ar augintinių trikdžių.
Masalas turi būti stipraus kvapo ir patrauklus. Tam dažniausiai naudojami žuvies likučiai, žalios mėsos gabaliukai, kartais – kiaušiniai. Masalą dedama taip, kad gyvūnas turėtų įeiti giliai į narvą ir taip suaktyvintų mechanizmą. Svarbu vengti per daug masalo aplink spąstus, kad lapė nesugebėtų jo paimti nepatekusi į vidų.
Spąstai turi būti aktyviai prižiūrimi. Juos reikėtų tikrinti bent ryte ir vakare, o jei įmanoma – dar dažniau. Lapės yra jautrios stresui, todėl pagauto gyvūno negalima palikti narve ilgam. Kuo greičiau pastebėsite sulaikytą lapę, tuo mažesnė tikimybė, kad ji patirs fiziologinį ar emocinį stresą. Be to, dažnas tikrinimas sumažina riziką, kad į narvą pateks kitas laukinis gyvūnas.
Ką daryti pagavus lapę?
Pagauta lapė visada turi būti traktuojama atsargiai ir ramiai. Prie spąstų reikia prieiti be staigių judesių ir be didelio triukšmo, nes gyvūnas gali būti išsigandęs ir bandyti bėgti ar gintis. Rekomenduojama kalbėti tyliai, stovėti kiek atokiau ir neskubėti – ramus elgesys sumažina stresą tiek gyvūnui, tiek žmogui.
Kaip elgtis toliau, priklauso nuo situacijos ir teisinių galimybių. Jei lapė pasirodė serganti, dezorientuota, praradusi baimę žmonėms arba įtariama platinanti ligas, apie ją būtina informuoti gyvūnų globos organizacijas, savivaldybę ar Veterinarijos tarnybą. Tokiu atveju gyvūnas bus tinkamai apžiūrėtas specialistų, o sprendimas dėl jo likimo priimamas pagal galiojančius gyvūnų gerovės principus.
Jei lapė pagauta tik todėl, kad darė žalą ūkyje, dažniausiai prašoma su savivaldybe suderinti, kur gyvūnas gali būti perkeltas. Savavališkai išvežti lapę į kitą rajoną ar mišką nereikėtų – tai ne tik pavojinga dėl ligų plitimo, bet ir neteisėta. Sprendimus dėl perkėlimo visada priima atsakingos institucijos, o gyvūno transportavimą geriausia patikėti specialistams, kurie žino, kaip tai atlikti saugiai ir humaniškai.
Paties gyvūno narve liesti nereikėtų. Nors lapės paprastai nėra agresyvios, įkalinimas sukelia stresą, o bet kokia manipuliacija gali sužeisti ir jus, ir ją. Geriausia palikti gyvūną narve iki tol, kol bus priimtas aiškus sprendimas dėl jo perdavimo ar perkėlimo.
Svarbiausias principas – veikti atsakingai ir vadovautis teisės aktais. Gyvūno sugavimas nereiškia, kad problema išspręsta. Tam, kad sprendimas būtų tvarus ir humaniškas, visada verta tartis su institucijomis ar specialistais, kurie gali įvertinti konkrečią situaciją ir pasiūlyti tinkamiausią sprendimą.
Galimos klaidos ir kaip jų išvengti
Gaudant lapę net ir humaniškais spąstais labai svarbu žinoti dažniausias klaidas. Jos gali sumažinti gaudymo sėkmę arba sukelti gyvūnui papildomą stresą, todėl verta jų iš anksto vengti.
- Per maži arba nestabilūs spąstai. Tai viena rimčiausių klaidų, nes netinkamos konstrukcijos spąstai gali ne tik leisti lapei pabėgti, bet ir ją sužeisti. Kokybiškas, pakankamai erdvus ir tvirtas gyvagaudis yra būtinas.
- Netinkamai parinkta vieta. Spąstai neveiksmingi, jei statomi ten, kur lapės nesilanko. Vieta turėtų būti parinkta pagal pėdsakus, takus ar dažnai lankomas vietas prie pastatų.
- Netinkamas masalas arba prastas jo padėjimas. Jei masalas per arti įėjimo, lapė gali paimti jį neįeidama į vidų. Masalas visada dedamas narvo gale, kad gyvūnas būtų priverstas pilnai įeiti ir suveiktų mechanizmas.
- Spąstų palikimas be priežiūros. Ilgai įkalinta lapė patiria stresą, gali sušalti, susižeisti ar bandyti pabėgti, kas padidina traumų riziką. Dėl to spąstus būtina tikrinti bent porą kartų per dieną, o idealiu atveju – dažniau.
Šių klaidų vengimas ne tik padidina gaudymo sėkmę, bet ir užtikrina, kad procesas atitiktų humaniškumo ir teisėtumo principus. Tai ypač svarbu kiekvienam, kuris siekia veikti atsakingai ir etiškai.
Leistinos ir neleistinos gaudymo priemonės
| Priemonė | Statusas | Paaiškinimas |
|---|---|---|
| Gyvagaudžiai spąstai (narviniai) | Leistina | Humaniški, nežaloja gyvūno, leidžiami naudoti privačiame sklype laikantis teisės aktų. |
| Gyvūno perkėlimas su savivaldybės ar specialistų priežiūra | Leistina | Galima tik suderinus su atsakingomis institucijomis, kad būtų išvengta ligų plitimo. |
| Kilpos, dantyti ar žalojantys spąstai | Neleistina | Sukelia sužalojimus, draudžiami pagal gyvūnų gerovės įstatymą. |
| Nuodai, toksiškos medžiagos | Neleistina | Pavojingi žmonėms, naminiams ir laukiniams gyvūnams; griežtai draudžiami. |
| Savavališkas gyvūno išvežimas į kitą vietovę | Neleistina | Gali platinti ligas ir pažeidžia teisės aktus; galimas tik su institucijų leidimu. |
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galiu gaudyti lapę savo kieme?
Ar tam reikia specialaus leidimo?
Koks masalas geriausiai veikia lapes?
Ką daryti, jei į spąstus pateko ne lapė, o kitas gyvūnas?
Ar galiu lapę išvežti ir paleisti miške?
