Kombinuoti pašarai yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vištų sveikatą, produktyvumą ir kiaušinių kokybę. Nors daugelis paukščių augintojų vis dar linkę šerti vištas vien grūdais ar naminiais mišiniais, toks maitinimas dažnai neužtikrina visų reikalingų vitaminų, mineralų ir aminorūgščių. Visavertis kombinuotas pašaras yra sukurtas taip, kad suteiktų vištai viską, ko reikia kasdieniam vystymuisi, dėjimui ir imuniteto palaikymui — ir tai išlieka itin svarbu tiek mažame kiemo ūkyje, tiek didesnėje paukštidėje.
Kombinuoto pašaro privalumas slypi stabilume: kiekviena granulė ar trupinėlis turi identišką sudėtį, todėl višta nebegali „išrinkti“ tik ją dominančių ingredientų, kaip dažnai nutinka duodant grūdų mišinius. Tai užtikrina tolygesnį dėjimą, stipresnius lukštus, geresnę bendrą sveikatą ir mažesnę ligų riziką. Tinkamai parinktas pašaras leidžia sumažinti papildomų vitaminų poreikį, o ilgainiui — net ir bendras šėrimo sąnaudas.
Kas yra kombinuotas pašaras?
Kombinuotas pašaras — tai profesionaliai subalansuotas maisto mišinys, sukurtas atsižvelgiant į konkrečius paukščių poreikius. Jis gaminamas taip, kad vištos gautų visas būtinas maistines medžiagas vienoje porcijoje: baltymus, angliavandenius, riebalus, mineralus, vitaminus ir nepakeičiamas aminorūgštis. Kitaip tariant, kombinuotas pašaras yra visavertė mityba, kuriai nereikia papildomų priedų, išskyrus švarius grūdus ar žalius pašarus kaip užkandį.
Kaip jis gaminamas
Kombinuoto pašaro gamyba prasideda nuo konkrečios paukščių grupės poreikių įvertinimo: dedeklėms, broileriams ar jaunikliams. Vėliau nustatomi tikslūs maistinių medžiagų kiekiai ir pasirenkami ingredientai, kurie šiuos kiekius gali užtikrinti. Mišiniai sumalami, sumaišomi ir suformuojami į granules arba trupinius, kad višta kiekvieną kartą gautų identiškos sudėties kąsnį. Tokia forma taip pat padidina pašaro virškinamumą ir sumažina praradimus, kai paukščiai mėto ar išbarsto grūdus.
Kodėl jis laikomas „subalansuotu maistu“
Visi kombinuoti pašarai gaminami pagal mitybines normas, nustatytas pagal paukščių amžių ir paskirtį. Tai reiškia, kad juose privalomai yra:
- pakankamas baltymų kiekis raumenų augimui ir kiaušinių gamybai,
- energijos šaltiniai, kurie palaiko normalų dėjimo ciklą,
- kalcis ir fosforas tvirtiems lukštams,
- vitaminai A, D, E, B grupės, reikalingi sveikam metabolizmui,
- aminorūgštys, kurių vištos negali pasigaminti pačios.
Tokio balanso pasiekti namų sąlygomis beveik neįmanoma — todėl kombinuotas pašaras išlieka patikimiausias pasirinkimas.
Pašaro rūšys
Kombinuoti pašarai skirstomi į kelias pagrindines grupes:
Dedeklėms — su didesniu kalcio ir baltymų kiekiu, kad formuotųsi stiprūs lukštai ir palaikytų nuolatinį dėjimą.
Broileriams — su daugiau energijos ir baltymų raumenų augimui.
Jaunikliams (starteriai ir augintiniai) — lengvai virškinami, su papildomais fermentais, vitaminais ir mažesnėmis granulėmis.
Universalūs pašarai — tinka mišriems pulkams, tačiau dažnai būna mažiau specializuoti.
Kombinuoto pašaro sudėtis
Kombinuoto pašaro sudėtis yra tiksliai subalansuota taip, kad vištos gautų visas reikalingas maistines medžiagas vienoje porcijoje. Nuolatinis ir tolygus maisto balansas lemia ne tik gausesnį dėjimą, bet ir stipresnius lukštus, sveikesnį pulką bei geresnį imunitetą.
Baltymų šaltiniai
Baltymai sudaro vieną svarbiausių pašaro dalių, nes jie būtini plunksnų augimui, raumenų formavimuisi ir trynio kokybei. Dažniausiai kombinuotuose pašaruose naudojami sojų rupiniai, saulėgrąžų išspaudos, ankštiniai augalai, o kai kuriose formulėse — ir gyvūninės kilmės miltai. Dedeklėms paprastai reikia apie 15–18 % baltymų, broileriams — dar daugiau, iki 20–23 %, todėl baltymų kiekis visada pritaikomas konkrečiai paukščių grupei.
Energijos šaltiniai
Vištos savo energijos poreikius daugiausia tenkina iš grūdų. Kombinuotuose pašaruose dažniausiai naudojami kviečiai, kukurūzai, miežiai ir kvietrugiai, kurie aprūpina energija kasdieniam aktyvumui ir palaiko stabilų dėjimo ritmą. Jei energijos trūksta, pulkas pradeda liesėti, mažiau deda ir tampa neramesnis.
Vitaminai ir mineralai
Norint, kad vištos dėtų reguliariai, o lukštai būtų tvirti, pašare privalo būti pakankamai kalcio ir fosforo. Šių medžiagų pasisavinimą užtikrina vitaminas D3, todėl jo kiekis visada įtraukiamas į receptūrą. Papildomai dedami ir vitaminai A, E bei B grupė, kurie palaiko imunitetą, gerą žarnyno veiklą ir bendrą vištos savijautą. Užtenka vieno visaverčio pašaro — papildomų vitaminų paprastai nereikia, nebent pulkas patiria stresą ar serga.
Aminorūgštys (metioninas, lizinas)
Net ir gaunant pakankamai baltymų, vištų organizmui būtinos tam tikros aminorūgštys, kurių jos pačios pasigaminti negali. Metioninas ypač svarbus plunksnoms, kepenų sveikatai ir kiaušinių formavimui, o lizinas — raumenų augimui ir imunitetui. Šių medžiagų stygius greitai pasireiškia prastesniu dėjimu ir silpnesnėmis plunksnomis, todėl jos visuomet įtraukiamos į kombinuotus pašarus.
Pridėtiniai komponentai
Daugelyje pašarų taip pat randame fermentų ir probiotikų, kurie padeda geriau įsisavinti maistines medžiagas ir palaiko sveiką žarnyno mikroflorą. Kartais įdedama natūralių pigmentų, suteikiančių ryškesnę trynio spalvą, ir antioksidantų, kurie apsaugo pašarą nuo gedimo. Tokie komponentai padidina pašaro vertę ir pagerina vištų savijautą.
Kombinuoto pašaro sudėties pavyzdys
| Komponentas | Funkcija | Procentinė dalis |
|---|---|---|
| Kviečiai | Pagrindinis energijos šaltinis | 30–40 % |
| Kukurūzai | Papildoma energija ir pigmentai | 15–25 % |
| Sojų rupiniai | Pagrindinis baltymų šaltinis | 15–20 % |
| Saulėgrąžų išspaudos | Papildomi baltymai ir skaidulos | 5–10 % |
| Kalcis (kalkakmenis) | Lukštų tvirtumui | 3–5 % |
| Fosforo šaltiniai | Kartu su kalciu reguliuoja kaulų ir lukšto formavimąsi | 1–2 % |
| Vitaminų-mineralų premiksas | Vitaminai A, D3, E, B grupė, mikroelementai | 0.3–1 % |
| Aminorūgštys (metioninas, lizinas) | Dėjimo aktyvumui, plunksnoms, imunitetui | 0.1–0.3 % |
| Fermentai ir probiotikai | Pagerina virškinimą ir žarnyno sveikatą | 0.05–0.1 % |
Kiek pašaro reikia vištoms per dieną?
Kiekviena vištų grupė turi skirtingus mitybos poreikius, todėl kombinuoto pašaro kiekis priklauso nuo amžiaus, paskirties ir laikymo sąlygų. Per mažas kiekis silpnina imunitetą ir mažina dėjimą, o per didelis — didina nutukimo riziką ir brangina šėrimą. Toliau pateikiami optimalūs dienos normų intervalai.
Dedeklėms
Produktyvi dedeklė suformuoja kiaušinį kas 24–26 valandas, todėl jai būtina gauti pakankamai energijos, baltymų ir mineralų. Įprasta, kad viena višta per dieną suvartoja 110–130 g kombinuoto pašaro. Intensyviai dedančios arba žiemą laikomos vištos gali suėsti iki 140 g, nes tada energijos poreikis didesnis. Svarbu tiekti pašarą nuolat ir neleisti, kad lesyklos ištuštėtų.
Broileriams
Broileriai auga greitai, todėl jų pašaro suvartojimas sparčiai didėja kiekvieną savaitę. Pirmą savaitę viščiukas suėda vos kelis gramus, tačiau iki 6–7 savaičių broileris suėda apie 120–160 g pašaro per dieną, priklausomai nuo veislės, temperatūros ir judrumo. Kad augimas būtų tolygus, svarbu tiekti tik broileriams skirtą, didesnio baltymingumo pašarą.
Jaunikliams
Jaunikliai turi labai jautrią virškinimo sistemą, todėl jiems reikalingas starterinis pašaras su lengvai virškinamais ingredientais ir didesniu baltymų kiekiu.
- 0–7 dienų viščiukai: 10–20 g per dieną
- 1–4 savaičių jaunikliai: 20–45 g per dieną
- 4–8 savaičių augintiniai: 45–80 g per dieną
Kiekiai didėja proporcingai, todėl svarbu stebėti, kad visada būtų prieiga prie šviežio pašaro.
Laisvai laikomoms vs. laikomoms vištidėje
Laisvai vaikštančios vištos dalį raciono susirenka pačios: žolę, vabzdžius, grūdus, todėl jų kombinuoto pašaro poreikis dažnai būna mažesnis — 80–110 g per dieną.
Laikomoms vištidėje arba žiemą laikomoms vištoms reikia daugiau kombinuoto pašaro, nes jos neturi galimybės papildyti raciono pačios. Tokiu atveju normos siekia 120–140 g per dieną.
Kokia kombinuoto pašaro kaina?
Kombinuoto pašaro kaina priklauso nuo pašaro rūšies, baltymų kiekio, gamintojo, pakuotės dydžio ir to, ar pašaras yra standartinis, ar ekologiškas. Kuo daugiau baltymų, aminorūgščių ir vitaminų papildų turi pašaras, tuo jo savikaina didesnė, tačiau toks pašaras užtikrina geresnį produktyvumą ir dažnai sumažina papildomų priemaišų poreikį.
Dedeklėms skirti pašarai
Dedeklėms gaminamas pašaras paprastai yra vidutinės kainos, nes jo sudėtis stabili ir plataus vartojimo. Daugelyje parduotuvių 20–25 kg maišas dedeklėms skirto pašaro kainuoja 17–25 €, priklausomai nuo gamintojo ir baltymų procento. Aukštesnės kokybės, su papildomais pigmentais ar probiotikais, gali kainuoti 25–30 €.
Broileriams skirti pašarai
Broilerių pašaras paprastai yra brangesnis, nes turi didesnę baltymų koncentraciją ir dažnai praturtinamas fermentais. Starterinis broilerių pašaras (pirmosioms savaitėms) yra brangiausias, o augintinių ir finišo pašaras — kiek pigesnis. Vidutinė kaina svyruoja tarp 20–32 € už 20–25 kg.
Jauniklių starteriai
Starteriniai pašarai viščiukams yra patys lengviausiai virškinami ir maistingiausi, todėl jų gamyba yra brangesnė. Jauniklių pašarai kainuoja apie 22–35 € už 20–25 kg, priklausomai nuo gamintojo ir vitaminų-mineralų premikso gausos.
Ekologiškas vs. įprastas pašaras
Ekologiškas pašaras gaminamas iš sertifikuotų žaliavų be GMO, sintetinų pigmentų ir antibiotikų likučių, todėl yra brangesnis už įprastą.
- Įprastas pašaras: 0,80–1,30 € / kg
- Ekologiškas pašaras: 1,50–2,50 € / kg
Ekologiškas dažnai perkamas dėl natūralesnės sudėties, tačiau ekonomiškai labiau apsimoka tik tada, kai pulkas nedidelis arba kai siekiama ekologinės produkcijos.
Kaip apskaičiuoti savikainą?
Norint tiksliai žinoti, kiek kainuoja vienos vištos šėrimas, pakanka paprastos formulės:
vidutinis pašaro suvartojimas per dieną × pašaro kaina / 1000.
Pvz., dedeklė suėda 120 g pašaro, kurio kaina 1 € už kilogramą:
0,12 kg × 1 € = 0,12 € per dieną,
tai yra ~3,60 € per mėnesį.
Ką galima daryti namuose ir kada būtina konsultuotis dėl kombinuoto pašaro
Ką galima daryti namuose
Palaikyti nuolatinę prieigą prie kombinuoto pašaro: vištos turi lesioti visą dieną, o tuščios lesyklos silpnina dėjimą.
Maišyti nedidelį kiekį grūdų su kombinuotu pašaru: tai gali pagerinti skonį ir įvairovę, jei tai sudaro ne daugiau kaip 20 % raciono.
Duoti žolių, daržovių ar virtų grūdų kaip papildą: švieži žalumynai pagerina vitaminų balansą ir žarnyno veiklą.
Stebėti vištų būklę: blizgančios plunksnos ir stabilus dėjimas rodo, kad pašaras tinka.
Rinktis pašarą pagal vištų amžių ir paskirtį: starteriai, augintiniai, dedeklės ir broileriai turi skirtingus poreikius.
Kada būtina pasikonsultuoti su specialistu
Jei vištos staiga sumažina dėjimą: problema gali būti pašaro sudėtyje, energijos trūkume ar kalcio disbalanse.
Jei pastebite plunksnų pešiojimą ar agresiją: dažnai tai rodo baltymų ar aminorūgščių trūkumą.
Jei vištos sparčiai liesėja arba nutunka: būtina peržiūrėti pašaro energinę vertę.
Jei atsiranda virškinimo sutrikimų: viduriavimas, putimas ar vangumas gali būti netinkamo pašaro požymiai.
Jei keičiate pašarą į kitą rūšį: veterinaras gali padėti parinkti tinkamiausią formulę ir pereiti prie jos palaipsniui.
Dažniausios klaidos renkantis pašarą
Nors kombinuoti pašarai yra sukurti taip, kad palengvintų kasdienį vištų šėrimą, netinkamas pasirinkimas ar naudojimas gali sumažinti jų efektyvumą. Viena dažniausių klaidų — rinktis pašarą ne pagal vištų amžių ir paskirtį. Dedeklių pašaras turi didesnį kalcio kiekį, todėl netinka jaunikliams, nes gali pakenkti inkstams ir kaulų vystymuisi. Tuo tarpu broilerių pašaras, kuris turi daugiau baltymų ir energijos, gali sukelti nutukimą dedeklėms ir sumažinti jų dėjimo ritmą. Tai reiškia, kad kiekvienas pulkas turi gauti tik jam skirtą pašaro kategoriją.
Kita dažna klaida — per didelis grūdų kiekis racione. Žmonės, manydami, kad vištoms reikia „natūralaus“ maisto, kartais kombinuotą pašarą pakeičia grūdų mišiniu. Tačiau grūdai nėra visaverčiai: juose trūksta vitaminų A, D3, E, B grupės, taip pat metionino ir lizino. Jei grūdai sudaro daugiau nei 20–30 % raciono, vištos dažnai nustoja dėti, plonėja lukštai, silpnėja plunksnos. Kombinuotas pašaras turi būti pagrindinis, o grūdai — tik papildas.
Dar vienas dažnas nesusipratimas — nepastebėti kokybės skirtumų tarp gamintojų. Pavyzdžiui, pigesnis pašaras gali turėti mažiau premikso, būti gamintas iš prasčiau virškinamų ingredientų arba turėti neoptimalų baltymų profilį. Rezultatas: vištos daugiau suėda, bet mažiau pasisavina, o kiaušinių kokybė suprastėja. Todėl visada verta perskaityti etiketę, atkreipti dėmesį į baltymų, kalcio ir aminorūgščių procentą.
Klaida — per greitai keisti pašaro rūšį. Vištų žarnynas jautriai reaguoja į pokyčius, todėl pašarą reikia keisti palaipsniui: per 5–7 dienas maišant seną su nauju. Staigūs pokyčiai gali sukelti viduriavimą, sumažėjusį dėjimą ir net apsinuodijimą.
Galiausiai, viena pavojingiausių klaidų — per mažos pašaro normos. Kai kurie augintojai nežino tikslių dienos normų ir mano, kad vištos „prisiles papildomai“. Tačiau žolė ir vabzdžiai nėra pakaitalas baltymingam pašarui, ypač žiemą. Per mažas maisto kiekis greitai sukelia svorio kritimą, silpnesnius lukštus ir imuniteto smukimą.
Išvada
Kombinuotas pašaras yra vienas patikimiausių būdų užtikrinti, kad vištos kasdien gautų visavertę, moksliškai subalansuotą mitybą. Jis ne tik aprūpina paukščius baltymais, energija, vitaminais ir mineralais, bet ir leidžia palaikyti stabilų dėjimą, išvengti sveikatos problemų bei pagerinti bendrą pulko būklę. Skirtingai nei grūdų mišiniai ar naminiai pašarai, kombinuotas pašaras užtikrina nuoseklią sudėtį, todėl kiekviena granulė turi identišką maistinę vertę — tai padeda vištoms gauti būtent tiek medžiagų, kiek reikia.
Svarbu suprasti, kad ne visi kombinuoti pašarai yra vienodi. Dedeklėms, broileriams ir jaunikliams skirti pašarai turi skirtingas baltymų, energijos ir kalcio normas, todėl pasirinkimas turi būti tiksliai pritaikytas paukščių grupei. Taip pat būtina nepamiršti, kad grūdai gali būti tik papildas, o ne pagrindinis racionas — kitaip kyla rizika, kad kiaušinių kokybė pablogės, o pulkas taps mažiau produktyvus.
Galiausiai, tinkamas pašaro kiekis, stabilus šėrimo grafikas ir nuolatinė prieiga prie švaraus vandens yra būtinos sąlygos, kad vištos būtų sveikos, aktyvios ir produktyvios. Investicija į kokybišką pašarą dažnai atsiperka daug kartų — tiek geresnės paukščių savijautos, tiek aukštesnio kiaušinių dėjimo pavidalu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar kombinuotas pašaras gali visiškai pakeisti grūdus?
Kiek pašaro reikia vienai dedeklei per dieną?
Ar ekologiškas pašaras yra geresnis?
Ar galima maišyti skirtingų gamintojų pašarus?
Ar galima patiems pasigaminti kombinuotą pašarą?
