Krabai akvariumuose pastaraisiais metais tampa vis populiaresni tarp egzotinių augintinių mėgėjų. Šie įdomūs vėžiagyviai išsiskiria ne tik neįprasta išvaizda, bet ir savitu elgesiu, kuris leidžia stebėti daugybę gamtoje vykstančių procesų tiesiog namuose. Tačiau prieš įsigyjant krabą svarbu suprasti, kad jų priežiūra gerokai skiriasi nuo daugumos akvariuminių žuvų.
Daugelis žmonių klaidingai mano, kad visi krabai gali nuolat gyventi po vandeniu. Iš tikrųjų nemaža dalis akvariumuose laikomų rūšių yra pusiau sausumos gyventojai, kuriems reikalinga tiek vandens zona, tiek sausumos plotas. Netinkamai įrengta aplinka gali lemti stresą, sveikatos problemas ar trumpesnę gyvenimo trukmę.
Tinkamai prižiūrimi krabai gali gyventi kelerius metus, sėkmingai nertis, augti ir demonstruoti įdomų teritorinį bei socialinį elgesį. Dėl to jie dažnai tampa tikrais akvariumo akcentais.
Populiariausios krabų rūšys akvariumuose
Prieš įsigyjant krabą svarbu žinoti, kad skirtingos rūšys turi nevienodus poreikius. Vieni krabai didžiąją gyvenimo dalį praleidžia vandenyje, kitiems būtina erdvi sausumos zona, o kai kurie gali būti gana agresyvūs kitų akvariumo gyventojų atžvilgiu.
Būtent todėl krabo rūšies pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų planuojant akvariumą.
Vaivorykštinis krabas
Vaivorykštinis krabas (Cardisoma armatum) yra viena įspūdingiausių rūšių, dažnai sutinkamų tarp egzotinių augintinių mėgėjų. Jis pasižymi ryškiomis spalvomis – mėlynomis kojomis, violetiniu kiautu ir oranžiniais ar raudonais akcentais.
Šie krabai užauga gana dideli, todėl jiems reikalingas erdvus akvaterariumas su dideliu sausumos plotu. Gamtoje jie didžiąją laiko dalį praleidžia sausumoje, todėl netinka tradiciniams akvariumams, kuriuose nėra išlipimo zonos.
Raudonžnyplis krabas
Raudonžnyplis krabas (Perisesarma bidens) yra viena populiariausių rūšių pradedantiesiems.
Jis yra mažesnis už vaivorykštinį krabą, pasižymi ryškiomis raudonomis žnyplėmis ir gana aktyviu elgesiu. Šiai rūšiai taip pat būtina sausumos zona, tačiau akvaterariumo įrengimas paprastai būna paprastesnis.
Raudonžnypliai krabai dažnai laikomi grupėmis, tačiau reikia pasirūpinti pakankamu slėptuvių kiekiu, kad gyvūnai nekonkuruotų dėl teritorijos.
Panterinis krabas
Panterinis krabas (Parathelphusa pantherina) kilęs iš Indonezijos ir išsiskiria dėmėtu kiautu, primenančiu panteros kailio raštą.
Skirtingai nei daugelis kitų rūšių, šie krabai daugiau laiko praleidžia vandenyje. Jie gali būti laikomi gėlavandeniuose akvariumuose, tačiau vis tiek vertina vietas, kur gali išlipti ir pasislėpti.
Dėl įdomios išvaizdos ir santykinai nedidelio dydžio panteriniai krabai yra gana dažnas pasirinkimas namų akvariumuose.
Vampyrinis krabas
Vampyrinis krabas (Geosesarma dennerle) laikomas viena gražiausių akvariuminių rūšių.
Jis išsiskiria ryškiomis violetinėmis spalvomis ir geltonomis arba oranžinėmis akimis. Šie nedideli krabai puikiai tinka mažesniems akvaterariumams ir dažnai laikomi bioaktyviose sistemose su gyvais augalais.
Vampyriniai krabai daugiausia gyvena sausumoje, todėl jiems svarbiau sausumos plotas nei gilus vanduo.
Populiariausių akvariuminių krabų palyginimas
| Rūšis | Dydis | Pagrindinė aplinka | Sudėtingumas |
|---|---|---|---|
| Vaivorykštinis krabas | Iki 20 cm | Daugiausia sausuma | Vidutinis |
| Raudonžnyplis krabas | 5–8 cm | Sausuma ir vanduo | Lengvas–vidutinis |
| Panterinis krabas | 6–12 cm | Daugiausia vanduo | Vidutinis |
| Vampyrinis krabas | 2–4 cm | Daugiausia sausuma | Lengvas |
Tinkamos rūšies pasirinkimas priklauso nuo turimos vietos, patirties ir norimo akvariumo tipo. Pradedantiesiems dažniausiai rekomenduojami raudonžnypliai arba vampyriniai krabai, o didesnės rūšys reikalauja daugiau vietos ir kruopštesnės priežiūros.
Kokio akvariumo reikia krabams ir kokios laikymo sąlygos būtinos?
Viena dažniausių pradedančiųjų klaidų – manyti, kad krabams pakanka įprasto akvariumo, skirto žuvims. Iš tikrųjų daugumai rūšių reikalingas ne klasikinis akvariumas, o akvaterariumas, kuriame būtų ir vandens, ir sausumos zonos.
Kadangi daugelis krabų reguliariai išlipa į krantą, netinkamai įrengta aplinka gali sukelti stresą, apsunkinti nėrimąsi ir sutrumpinti gyvūno gyvenimo trukmę.
Akvariumo dydis
Minimalus akvaterariumo dydis priklauso nuo rūšies ir laikomų individų skaičiaus.
Mažesnėms rūšims, pavyzdžiui, vampyriniams krabams, dažnai pakanka 30–50 litrų talpos akvaterariumo. Tuo tarpu stambesniems vaivorykštiniams krabams gali prireikti net 100–200 litrų ar didesnės talpos būsto.
Krabai yra teritoriniai gyvūnai, todėl kuo daugiau vietos, tuo mažesnė konfliktų tikimybė.
Vandens ir sausumos santykis
Dauguma populiarių rūšių geriausiai jaučiasi aplinkoje, kurioje yra ir vandens, ir sausumos plotai.
Pavyzdžiui, vampyriniams ar raudonžnypliams krabams dažnai rekomenduojama apie 60–80 % sausumos ir 20–40 % vandens zona. Tuo tarpu panteriniai krabai didesnę laiko dalį praleidžia vandenyje, todėl jų akvariumuose vandens dalis gali būti gerokai didesnė.
Svarbiausia, kad krabai galėtų lengvai išlipti iš vandens.
Temperatūra ir drėgmė
Dauguma akvariumuose laikomų tropinių krabų geriausiai jaučiasi 24–28 °C temperatūroje.
Taip pat svarbi oro drėgmė, ypač rūšims, kurios daug laiko praleidžia sausumoje. Daugeliui krabų rekomenduojamas 70–90 % drėgnumas.
Per sausas oras gali apsunkinti nėrimąsi ir sukelti įvairių sveikatos problemų.
Slėptuvės ir dekoracijos
Krabai mėgsta slėptis, todėl akvaterariume būtina įrengti kuo daugiau natūralių slėptuvių.
Tam puikiai tinka:
- šaknys;
- akmenys;
- kokosų kevalai;
- medžio žievė;
- urveliai;
- tankesni augalai.
Ypač svarbu slėptuves turėti nėrimosi laikotarpiu, kai krabas tampa pažeidžiamas.
Ar būtinas dangtis?
Taip. Krabai garsėja gebėjimu pabėgti net iš gerai įrengtų akvariumų.
Jie puikiai laipioja dekoracijomis, silikoninėmis siūlėmis ir net filtrų vamzdeliais. Dėl šios priežasties akvaterariumas visada turi būti uždengtas sandariu dangčiu su ventiliacijos angomis.
Pagrindinės laikymo sąlygos
| Parametras | Rekomendacija |
|---|---|
| Temperatūra | 24–28 °C |
| Drėgmė | 70–90 % |
| Sausumos zona | Būtina daugumai rūšių |
| Slėptuvės | Rekomenduojamos visiems krabams |
| Dangtis | Privalomas |
| Vandens kokybė | Švari ir reguliariai prižiūrima |
Tinkamai įrengtas akvaterariumas yra svarbiausia sėkmingo krabų laikymo sąlyga. Net ir kokybiškas maistas ar gera genetika nekompensuos netinkamos aplinkos, todėl būtent būsto įrengimui reikėtų skirti daugiausia dėmesio.
Ką valgo krabai akvariume ir kuo juos šerti?
Krabai yra visaėdžiai gyvūnai, todėl jų mityba gamtoje yra gana įvairi. Jie minta augalinės kilmės maistu, dumbliais, nukritusiais lapais, smulkiais bestuburiais, vabzdžiais ir įvairiomis organinėmis liekanomis. Būtent dėl šios priežasties akvariume laikomų krabų racionas turėtų būti kuo įvairesnis ir artimesnis natūralioms sąlygoms.
Vien tik vienos rūšies pašaro dažniausiai nepakanka. Subalansuota mityba padeda užtikrinti normalų augimą, sėkmingą nėrimąsi ir stiprų imunitetą.
Gyvūninės kilmės maistas
Baltymai yra svarbi daugelio krabų mitybos dalis. Ypač jų reikia augantiems jaunikliams ir nėrimosi laikotarpiu.
Akvariume krabams dažnai duodama šaldytų arba džiovintų krevečių, kraujakirmėlių, uodų trūklių lervų, dafnijų, artemijų bei specialių vėžiagyviams skirtų pašarų.
Kartais galima pasiūlyti ir nedidelių žuvies gabalėlių ar kitų jūrinių produktų, tačiau tai turėtų būti tik papildomas maistas, o ne kasdienio raciono pagrindas.
Augalinis maistas
Nors krabai mėgsta baltyminį maistą, dauguma rūšių taip pat aktyviai ėda augalinės kilmės produktus.
Jiems tinka:
- cukinijos;
- agurkai;
- špinatai;
- salotos;
- morkos;
- žirneliai;
- moliūgai.
Daržoves rekomenduojama trumpai nuplikyti, kad jos taptų minkštesnės ir lengviau virškinamos.
Kalcio svarba
Vienas svarbiausių mineralų krabams yra kalcis. Jis būtinas tvirto kiauto formavimuisi po nėrimosi.
Jeigu kalcio trūksta, kiautas gali formuotis netaisyklingai arba būti pernelyg minkštas. Dėl šios priežasties akvaterariume dažnai paliekami sepijos kaulai, specialūs mineraliniai blokeliai arba kalciu papildyti pašarai.
Ypač svarbu užtikrinti pakankamą kalcio kiekį augantiems ir dažnai besineriantiems individams.
Kaip dažnai šerti krabus?
Suaugę krabai paprastai šeriami vieną kartą per dieną arba kas antrą dieną. Jaunesni individai dažnai maitinami šiek tiek dažniau.
Svarbu neperšerti. Nesurinktas maistas greitai genda ir blogina vandens kokybę, o tai gali sukelti įvairių sveikatos problemų.
Dauguma specialistų rekomenduoja duoti tiek maisto, kiek krabai gali suėsti per kelias valandas.
Tinkamas ir netinkamas maistas krabams
| Tinka šerti | Geriau vengti |
|---|---|
| Specialūs krabų pašarai | Sūrus žmogaus maistas |
| Krevetės ir artemijos | Rūkyti produktai |
| Kraujakirmėlės | Prieskoniais pagardintas maistas |
| Cukinijos ir agurkai | Saldumynai |
| Špinatai ir salotos | Riebūs mėsos gaminiai |
| Kalcio papildai | Sugedęs ar ilgai gulėjęs maistas |
Tinkamai subalansuota mityba yra viena svarbiausių ilgalaikės krabų sveikatos sąlygų. Įvairus racionas ne tik užtikrina reikalingų maistinių medžiagų kiekį, bet ir skatina natūralų gyvūnų elgesį bei aktyvumą.
Krabų nėrimasis, sveikata ir dažniausios priežiūros klaidos
Vienas svarbiausių procesų krabo gyvenime yra nėrimasis. Kadangi krabų kūną dengia kietas išorinis kiautas, jie negali augti taip, kaip žinduoliai ar žuvys. Augimas vyksta tik nusimetus seną kiautą ir susiformavus naujam.
Pradedantieji augintojai dažnai išsigąsta pirmą kartą pamatę tuščią krabo kiautą akvariume. Neretai manoma, kad gyvūnas nugaišo, nors iš tikrųjų tai yra visiškai natūrali augimo proceso dalis.
Kaip vyksta nėrimasis?
Prieš nėrimąsi krabas dažniausiai tampa mažiau aktyvus. Jis daugiau laiko praleidžia slėptuvėse, gali sumažėti apetitas arba visai nustoti maitintis.
Atėjus laikui, krabas išlenda iš senojo kiauto. Šiuo laikotarpiu jo naujas kiautas būna labai minkštas, todėl gyvūnas tampa itin pažeidžiamas.
Per artimiausias dienas organizmas pradeda kaupti kalcį ir naujasis kiautas palaipsniui sukietėja.
Ar reikia pašalinti seną kiautą?
Daugeliu atvejų ne.
Senas kiautas yra vertingas kalcio šaltinis, todėl krabai dažnai jį suėda patys. Taip jie susigrąžina dalį mineralų, reikalingų naujo kiauto formavimuisi.
Jeigu kiautas netrukdo ir negadina vandens kokybės, jo geriau neskubėti šalinti.
Dažniausios sveikatos problemos
Dauguma akvariuminių krabų yra gana atsparūs gyvūnai, tačiau netinkamos sąlygos gali sukelti įvairių problemų.
Viena dažniausių bėdų yra nesėkmingas nėrimasis. Taip dažniausiai nutinka dėl netinkamos temperatūros, per mažo drėgnumo arba kalcio trūkumo.
Taip pat pasitaiko kiauto pažeidimų, apatijos, apetito praradimo ir infekcijų, kurios dažnai susijusios su prasta vandens kokybe.
Požymiai, kad krabas gali sirgti
Sveikas krabas paprastai būna aktyvus, domisi aplinka ir reguliariai maitinasi.
Susirūpinti verta, jeigu pastebimi šie simptomai:
- ilgalaikis atsisakymas ėsti;
- vangumas;
- koordinacijos sutrikimai;
- neįprastai minkštas kiautas;
- spalvos pakitimai;
- sunkumai nėrimosi metu.
Pastebėjus tokius požymius pirmiausia reikėtų patikrinti vandens parametrus, temperatūrą ir drėgmę.
Dažniausios pradedančiųjų klaidos
Viena didžiausių klaidų yra per mažas akvaterariumas. Ankštoje aplinkoje krabai dažniau konfliktuoja ir patiria stresą.
Kita dažna problema – netinkamai įrengta sausumos zona. Daugelis rūšių negali nuolat gyventi vien vandenyje, todėl sausumos trūkumas ilgainiui neigiamai veikia jų sveikatą.
Pradedantieji taip pat neretai peršeria krabus. Nesuėstas maistas greitai teršia vandenį ir sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis.
Dar viena klaida – slėptuvių trūkumas. Ypač nėrimosi laikotarpiu krabams būtina turėti vietą, kur jie galėtų saugiai pasislėpti nuo kitų akvariumo gyventojų.
Dažniausios problemos ir jų priežastys
| Problema | Galima priežastis |
|---|---|
| Nesėkmingas nėrimasis | Kalcio trūkumas, netinkama temperatūra ar drėgmė |
| Minkštas kiautas | Mineralų trūkumas |
| Apetito praradimas | Stresas, ligos arba netinkami vandens parametrai |
| Agresija | Per mažai vietos arba slėptuvių |
| Dažni pabėgimai | Netinkamai uždengtas akvaterariumas |
| Vangumas | Prasta vandens kokybė arba netinkama temperatūra |
Tinkama priežiūra, įvairi mityba ir stabilios laikymo sąlygos leidžia daugumai akvariuminių krabų gyventi ilgai bei sėkmingai nertis. Būtent nėrimosi laikotarpis dažniausiai parodo, ar gyvūnas laikomas tinkamomis sąlygomis.
Įdomūs faktai apie krabus
Krabai Žemėje gyvena jau daugiau kaip 200 milijonų metų, todėl laikomi vienais seniausių iki šių dienų išlikusių vėžiagyvių. Per šį laiką jie prisitaikė prie pačių įvairiausių gyvenimo sąlygų – nuo tropinių mangrovių ir koralinių rifų iki kalnų upelių bei sausumos miškų.
Nors dauguma žmonių krabus sieja su jūra, pasaulyje egzistuoja šimtai rūšių, galinčių gyventi gėlame vandenyje arba didžiąją gyvenimo dalį praleisti sausumoje.
Krabai juda ne tik į šoną. Nors toks judėjimo būdas yra garsiausias, daugelis rūšių gali judėti pirmyn, atgal ir net laipioti vertikaliais paviršiais.
Kai kurie krabai pasižymi įspūdingu regeneracijos gebėjimu. Praradę žnyplę ar koją, po kelių nėrimųsi jie gali išauginti naują galūnę.
Įdomu ir tai, kad krabų akys yra išsidėsčiusios ant specialių stiebelių. Tokia sandara leidžia stebėti aplinką beveik visomis kryptimis ir greičiau pastebėti pavojų.
Didžiausi ir mažiausi krabai pasaulyje
| Rūšis | Ypatybė | Dydis |
|---|---|---|
| Japoniškas vorinis krabas | Didžiausias pasaulyje krabas | Iki 3,7 m kojų ilgis |
| Žirnio krabas | Vienas mažiausių krabų | Apie 1 cm |
| Vampyrinis krabas | Populiarus akvaterariumuose | 2–4 cm |
| Vaivorykštinis krabas | Ryškiaspalvis augintinis | Iki 20 cm |
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar visi krabai gali gyventi po vandeniu?
Kiek metų gyvena akvariuminiai krabai?
Kodėl krabas slepiasi ir neėda?
Ar galima kartu laikyti kelis krabus?
Ar krabai gali pabėgti iš akvariumo?
