Geras su vaikais | |
Draugiškas su katėm | |
Draugiškas su šunim | |
Lavinamumas | |
Šėrimasis | |
Sergėtojas | |
Intelektas | |
Priežiūra | |
Populiarumas | |
Prisitaikymas | |
Hipoalerginis |
Anatolijos aviganis – tai sena ir gerbiama veislė, kilusi iš Turkijos Anatolijos regiono. Šie šunys šimtmečius saugojo gyvulius nuo plėšrūnų kalnuose ir stepėse, dažnai dirbdami visiškai savarankiškai. Jie išliko ištvermingi, ramūs, bet kartu – nepaprastai pasitikintys savimi ir netgi įžūlūs, kai to reikia. Tai ne šuo kiekvienam, bet tiems, kas ieško stipraus, lojalumo kupino sargo, Anatolijos aviganis tampa tikru gyvenimo partneriu.
Geras su vaikais | |
Draugiškas su katėm | |
Draugiškas su šunim | |
Lavinamumas | |
Šėrimasis | |
Sergėtojas | |
Intelektas | |
Priežiūra | |
Populiarumas | |
Prisitaikymas | |
Hipoalerginis |
Anatolijos aviganio šuniuko kaina Lietuvoje dažniausiai siekia nuo 1000 iki 2000 eurų. Ši veislė vis dar reta, tačiau palaipsniui atrandama ūkininkų ir žmonių, turinčių didelius sklypus ar sodybas. Veislė yra oficialiai pripažinta ir standartizuota – nors kailio ir uodegos ypatybės gali šiek tiek skirtis, bendras tipas išlieka aiškiai atpažįstamas: didelis, galingas, pasitikintis savimi šuo.
Anatolijos aviganiai išsiskiria gera sveikata ir ilgaamžiškumu – vidutiniškai gyvena 13–15 metų. Jie atsparūs tiek šalčiui, tiek karščiui, tačiau gali būti linkę į stambių veislių problemas: klubo sąnario displaziją ar širdies ligas. Dėl savo dydžio jiems reikia kokybiško maisto, pakankamo fizinio aktyvumo ir erdvės judėjimui. Tai ne buto šuo – jam būtinas kiemas arba laukai, kur galima saugoti ir stebėti teritoriją.
Tai šuo su stipriu charakteriu. Anatolijos aviganis yra protingas, savarankiškas, labai stabilios psichikos. Jis neieško konflikto, bet niekada neatsitrauks, jei reikės ginti savo teritoriją ar šeimą. Šis šuo nebijo nieko, bet tuo pačiu ir nėra agresyvus be reikalo. Jis išdidus, kartais net iš pažiūros „abejingas“, bet giliai viduje – ištikimas ir atsidavęs šeimai. Dėl savo savarankiškumo reikalauja patyrusio šeimininko ir nuoseklios, ramios dresūros.
„Mūsų aviganis visą laiką patruliuoja aplink namus – jam niekas nepraslysta nepastebėtas. Ramus, bet labai rimtas.“ – Viktoras, Varėna
„Turiu Anatolijos kalę – įspūdinga savo orumu. Nėra buvę, kad lotų be reikalo. Žiūri į tave taip, lyg vertintų tavo elgesį.“ – Dalia, Telšiai
„Tai ne šuo žaidimams, bet jei nori tikro sargo ir draugo – geresnio nerasit. Ir taip, jam kiemas priklauso – ne tau.“ – Donatas, Jurbarkas
Jei turite Anatolijos aviganį – palikite savo komentarą! Kiekviena patirtis gali padėti kitiems suprasti šios išskirtinės veislės esmę.
Anatolijos aviganiai yra dideli, galingo sudėjimo šunys. Patinų ūgis paprastai siekia 74–81 cm, o svoris – 50–65 kg. Kalių ūgis – 71–79 cm, svoris – 40–55 kg. Kailis gali būti įvairus: trumpas, vidutinio ilgio ar net kiek ilgesnis, priklausomai nuo regiono ir klimato. Uodega taip pat įvairi – dažnai riesta ar tiesi, kartais trumpinama. Akys skirtingų formų, dažniausiai vidutinio dydžio, išraiškingos. Dažniausiai pasitaikančios spalvos: tamsiai ruda, dryžuota, mėlyna, smėlio, balta, raudona. Tai veislė, kuri žavi savo natūralumu, stiprybe ir tylia oria energija.
Vardai patinui | Vardai patelei |
---|---|
Moris | Sisi |
Tukas | Tesa |
Čipas | Zita |
Džekis | Riksi |
Vudis | Nika |
Šaras | Tuta |
Baksis | Kira |
Duksis | Runa |
Zukas | Pupa |
Mikis | Vita |